Įženk į mišką
Kabyras
Indija · bhakti, aukščiau religijų

Kabyras

ok. 1440–1518 · Varanasis, šiaurės Indija

Paprastas audėjas, kuris juokėsi ir iš kunigų, ir iš mulų, nes Dievo ieškojo širdyje.

Istorinė asmenybė.

Atverk su iliustracijomispaveikslai, legendos ir kiti mokytojai

Kas jis buvo

Kabyras buvo audėjas šventajame Varanasio mieste prie Gango. Jį užaugino musulmonų audėjų šeima, bet jis mokėsi ir pas induistų mokytoją Ramanandą. Greičiausiai jis nemokėjo nei skaityti, nei rašyti. Savo mintis dėstė trumpais dviejų eilučių eilėraščiais, dohomis, kuriuos žmonės dainuodavo ir kartodavo.

Jis aštriai kritikavo tuščias abiejų religijų apeigas: piligrimystes, pasninkus, maudynes šventoje upėje, maldas dėl akių. Sakė, kad induistai ir musulmonai ginčijasi dėl vardo, o Dievas yra vienas.

Už tai jį persekiojo ir, sakoma, išvarė iš miesto. Jo eilėraščiai pateko į šventąją sikhų knygą Guru Granth Sahib, o Indijoje jų iki šiol žino kiekvienas vaikas.

Ko mokė

Dievas yra visai šalia

Jo nereikia ieškoti šventykloje, mečetėje ar Mekoje. Jis yra tavyje, kaip kvapas gėlėje.

Tikroji malda yra gyvenimas

Svarbesnė už apeigas yra sąžininga širdis, teisingumas ir gerumas.

Viena tiesa, skirtingi vardai

Rama, Alachas, Hari yra to paties Dievo vardai. Ginčai dėl pavadinimų yra juokingi.

Mirtis moko nuolankumo

Kabyras dažnai primindavo, kad gyvenimas bėga greitai, kaip rasos lašas. Geriau neatidėlioti gėrio vėlesniam laikui.

Jo žodžiai

„Kur manęs ieškai, žmogau? Aš čia pat. Manęs nėra nei šventykloje, nei mečetėje, nei Kaaboje, nei Kailaso kalne.”
Kabyro giesmė, laisvas vertimas
„Ką ketini daryti rytoj, daryk šiandien, o ką šiandien, daryk dabar.”
Kabyro doha

Legendos ir pasakojimai

Vaikas iš lotosų ežero

Pasakojama, kad Kabyras kūdikis buvo rastas ant lotoso lapo ežere prie Varanasio. Jį pasiėmė į namus bevaikis musulmonas audėjas Niru su žmona Nima.

Gėlės vietoj kūno

Kai Kabyras mirė, induistai norėjo jį sudeginti, o musulmonai palaidoti. Prie jo kūno jie pradėjo ginčytis. Kai pakėlė drobulę, po ja rado tik šviežių gėlių. Jas padalijo per pusę: induistai savo dalį sudegino, o musulmonai savąją palaidojo.

Tai legendos ir pasakojimai, o ne istoriniai liudijimai.

Kas buvo pridėta vėliau

Kabyras nenorėjo kurti naujos religijos. Vis dėlto po jo mirties atsirado judėjimas Kabir Panth su savo šventyklomis, kunigais ir apeigomis, tai yra su tuo, iš ko jis pats juokėsi. Daug eilėraščių, pasirašytų jo vardu, vėliau parašė jo pasekėjai.

Įdomybė

Rabindranathas Tagorė, pirmasis azijietis, gavęs Nobelio literatūros premiją, 1915 metais išvertė šimtą Kabyro eilėraščių į anglų kalbą. Dėl to Kabyras tapo žinomas Vakaruose.

Indija: kiti mokytojai

Šaltiniai