Įženk į mišką
Mistika ir mokslas

Garsas

Garsas – tai pasaulio virpesys. Jis judina vandenį, smėlį ir žmonių širdis. Čia atskiriame tai, kas išmatuota, nuo to, kuo žmonės nori tikėti.

Atverk Garsą programėlėjeklausyk ir žiūrėk bangas tiesiogiai

Garsas yra banga

Garsas – tai banga: oro, vandens ar uolienos dalelės stumia kaimynes, o šios – kitas. Nieko neskrenda nuo gitaros iki ausies, sklinda tik virpesys.

Hercas – tai virpesys per sekundę

Išmatuota ir patvirtinta

Dažnis lemia tono aukštį. 440 Hz garsas – tai 440 virpesių per sekundę, t. y. garsas a¹, pagal kurį derinami orkestrai. Žmogus girdi maždaug nuo 20 Hz iki 20 000 Hz, o viršutinė riba su amžiumi mažėja.

Infragarsai: per žemi ausiai

Išmatuota ir patvirtinta

Žemiau 20 Hz vienas kitą šaukia dramblys, net keliolikos kilometrų atstumu, o tokias bangas fiksuoja barografai. 1883 m. Krakatau išsiveržimas išsiuntė slėgio bangą, kurią prietaisai visame pasaulyje užfiksavo kelis kartus, kai ji apskriejo Žemę.

Ultragarsai: per aukšti ausiai

Išmatuota ir patvirtinta

Virš 20 000 Hz šaukia šikšnosparniai. Iš aido jie žino, kur skrenda kandis. Gydytojas daro tą patį per echoskopiją, tik su milijonų hercų dažnio banga.

Decibelai ir tavo klausa

Išmatuota ir patvirtinta

Decibelų skalė yra logaritminė: +10 dB reiškia 10 kartų daugiau energijos, o ausiai – maždaug dvigubai garsiau. Daug valandų klausytis garsų, viršijančių 85 dB (judri gatvė, vejapjovė), gali negrįžtamai pažeisti klausos ląsteles, kurios neatsinaujina.

Tembras: kodėl smuikas nėra fleita

Išmatuota ir patvirtinta

Tas pats tonas skirtingais instrumentais skamba skirtingai, nes be pagrindinio dažnio virpa ir jo kartotiniai, vadinamieji obertonai. Jų proporcijos – instrumento „pirštų antspaudas“.

Muzika ir harmonija

Muzika – tai garsas, sudėliotas į proporcijas ir ritmą. Smegenys ją apdovanoja taip, kaip apdovanoja maistą. Tačiau aplink muziką prisikaupė nemažai mitų.

Pitagoras ir paprastos proporcijos

Išmatuota ir patvirtinta

Per pusę sutrumpinta styga skamba oktava aukščiau, o sutrumpinta iki 2/3 duoda kvintą. Garsai, kurių dažnių proporcijos paprastos, daugumai žmonių skamba darniai. Tai vienas seniausių fizikos atradimų.

Kūjai kalvėje

Legenda, teorija ar pseudomokslas

Legenda sako, kad Pitagoras atrado harmoniją girdėdamas kalvių kūjus, kurių svoriai buvo 12, 9, 8 ir 6. Graži istorija, bet fiziškai netiesa: kūjo skleidžiamo garso aukštis nuo jo svorio taip paprastai nepriklauso.

Šiurpuliai nuo muzikos

Išmatuota ir patvirtinta

Kai mėgstama melodija pasiekia kulminaciją, smegenys išskiria dopaminą – tą patį atlygio signalą kaip ir valgant. Tai parodė 2011 m. PET (pozitronų emisijos tomografijos) skenavimai. Todėl muzika gali tiesiog perbėgti per nugarą.

Muzikos terapija

Išmatuota ir patvirtinta

„Cochrane“ apžvalgos rodo, kad muzika mažina baimę prieš procedūrą, o terapeuto vedama muzikos terapija padeda sergant depresija kaip gydymo papildymas. Poveikis vidutinis, bet realus. Ji negali pakeisti gydymo.

Mocarto efektas

Legenda, teorija ar pseudomokslas

1993 m. studentai, 10 minučių paklausę Mocarto, geriau išsprendė vieną erdvinį uždavinį – keliolikai minučių. Žiniasklaida iš to padarė „Mocartas didina vaikų IQ“. Didelės analizės ilgalaikio poveikio nepatvirtino.

Stebuklingieji 432 Hz

Legenda, teorija ar pseudomokslas

Internete tvirtinama, kad 432 Hz derinys yra „visatos dažnis“, o 440 Hz buvo primestas, kad mus neramintų. Tam įrodymų nėra. Etalonas a¹ = 440 Hz priimtas, kad orkestrai visame pasaulyje grotų kartu, ir pateko į ISO 16 standartą. 432 Hz tyrimai – pavieniai maži bandymai.

„Solfedžio dažniai“ ir 528 Hz

Legenda, teorija ar pseudomokslas

Populiarūs įrašai žada, kad 528 Hz „taiso DNR“. Šie skaičiai atkeliavo iš XX a. 8-ojo ir 10-ojo dešimtmečių knygų, o ne iš senovinio choralo. Joks patikimas tyrimas neparodė gydymo konkretaus dažnio garsu.

Binauraliniai ritmai

Tyrimų yra, bet rezultatai nepatikimi

Kai viena ausis girdi 400 Hz, o kita – 410 Hz, smegenys „girdi“ 10 Hz pulsavimą. Pats reiškinys tikras, aprašytas 1839 m. Ar jis gerina miegą, susikaupimą ar nuotaiką? Tyrimų rezultatai nevienodi ir labai skirtingi.

Garsas ir vanduo

Vanduo ir smėlis parodo garsą akimis. Pakanka plokštelės, lanko ir saują smėlio, kad virpesys virstų mandala.

Chladni figūros

Išmatuota ir patvirtinta

1787 m. Ernstas Chladni pabarstė metalinę plokštelę smėliu ir perbraukė jos kraštą lanku. Smėlis pabėgo iš virpančių vietų ir susirinko ramybės linijose, mazguose. Kiekvienas tonas sukuria kitokį raštą. Po Chladni demonstracijos Paryžiuje 1808 m. Napoleonas įsteigė prizą už matematinį šių figūrų paaiškinimą.

Faradėjaus bangos

Išmatuota ir patvirtinta

1831 m. Michaelas Faradėjus privertė virpėti indą su skysčiu. Paviršiuje atsirado stovinčios bangos raštai: kvadratai, šešiakampiai, gėlės. Taip pat dreba kava puodelyje ant skalbimo mašinos.

Cimatika

Tyrimų yra, bet rezultatai nepatikimi

Pavadinimą 1967 m. sugalvojo Hansas Jenny, fotografavęs garso raštus skysčiuose ir milteliuose. Raštai tikri ir gražūs. Teiginiai, kad tokie raštai gydo ar „sutvarko“ vandenį kūne, neturi jokių įrodymų.

Šviesa iš burbuliuko

Išmatuota ir patvirtinta

Stiprus ultragarsas vandenyje sukuria burbuliuką, kuris sugriūva taip staigiai, kad sublyksi šviesa. Tai sonoliuminescencija, atrasta 1934 m. Burbuliuko viduje sekundės dalį tvyro tūkstančių laipsnių temperatūra.

Krevetė, kuri šaudo

Išmatuota ir patvirtinta

Pistoletinė krevetė užtrenkia žnyples taip greitai, kad iššauna vandens srovę ir kavitacinį burbulą. Burbulas sprogsta trenksmu, siekiančiu apie 190 dB (tai vandenyje matuojami decibelai, skaičiuojami kitaip nei ore), apsvaigina žuvytę ir akimirką sušvyti.

Banginių giesmės

Išmatuota ir patvirtinta

Kuprotieji banginiai gieda ilgas, pasikartojančias giesmes, kurios kasmet keičiasi kaip estrados hitai. Jos aprašytos 1971 m. Vandenyje garsas sklinda tokį gerą, kad žemus finvalų šauksmus galima išgirsti už šimtų kilometrų.

Masaru Emoto vandens kristalai

Legenda, teorija ar pseudomokslas

Emoto rodė nuotraukas: vanduo „po Mocarto“ sukuria gražius ledo kristalus, o „po žodžio pyktis“ – bjaurius. Nuotraukas rinkosi pats, žinodamas, kuris mėginys koks. Niekas to nepakartojo sąžiningame, aklame tyrime.

Vandens atmintis

Legenda, teorija ar pseudomokslas

1988 m. Jacques Benveniste žurnale Nature paskelbė, kad vanduo „prisimena“ jame ištirpintą medžiagą. Su Nature redakcija atliktas patikrinimas, taikant aklus bandymus, rezultatų nepatvirtino. Homeopatijos šalininkai ja aiškina homeopatijos veikimą.

Levitacija ir piramidės

Garsas tikrai gali pakelti daiktą. Tik labai mažą. O piramides pastatė žmonės: išliko jų dienoraščiai, rampos ir paveikslai.

Akustinė levitacija egzistuoja

Išmatuota ir patvirtinta

Dvi ultragarso bangos, sklindančios viena kitos link, sukuria stovinčią bangą. Jos mazguose garso slėgis ore išlaiko vandens lašelį ar putplasčio rutuliuką. Laboratorijoje šitaip buvo pakelta net skruzdė, boružė ir maža žuvytė.

Pincetas iš garso

Išmatuota ir patvirtinta

2015 m. Bristolio ir Sasekso mokslininkai sukūrė „akustinę hologramą“: 64 maži garsiakalbiai stumdo ir sukioja pakeltą rutuliuką tarsi nematomi pirštai. Šiandien šitaip stumdomi vaistų lašeliai ir ląstelės.

Kodėl negalima pakelti riedulio

Išmatuota ir patvirtinta

Keliamas daiktas turi būti mažesnis už bangos ilgį ir labai lengvas. Kad garsu pakeltum toną sveriantį akmenį, bangos slėgis turėtų būti toks didžiulis, kad garsas įkaitintų orą ir sudaužytų patį akmenį dar prieš jį pakeldamas.

Vienuoliai su ragais Tibete

Legenda, teorija ar pseudomokslas

Švedų inžinierius Henry Kjellsonas 1961 m. aprašė pažįstamo pasakojimą: vienuoliai esą keldavo riedulius į uolą ragų ir būgnų garsu. Nėra nei liudininkų, nei nuotraukų, nei vietos. Nuo to laiko ši istorija klajoja po knygas apie „pamestą technologiją“.

Arabų legenda apie stebuklingą papirusą

Legenda, teorija ar pseudomokslas

Viduramžių arabų pasakojimuose, priskiriamuose, be kita ko, al-Masudi, sakoma, kad statytojai po akmeniu padėdavo papirusą su burtažodžiu, kirsdavo į jį lazda, o akmuo pats nuslinkdavo lanko šūvio atstumu. Tai pasaka, o ne liudininko pasakojimas: ji užrašyta daugiau nei po trijų tūkstančių metų nuo statybos.

Koralų pilis

Legenda, teorija ar pseudomokslas

Edwardas Leedskalninas pats pastatė Floridoje (1923–1951) pilį iš kalkakmenio blokų, sveriančių net daugiau nei 20 tonų. Teigė žinąs „piramidžių paslaptį“. Dirbo naktį, tačiau išliko nuotraukų, kuriose matyti jo trikojai, skriemuliai ir gervės. Pakako kantrybės ir svertų.

Mererio dienoraštis ok. 2560 p.n.e.

Seniausi žinomi pasaulio papirusai, rasti 2013 m. Wadi al-Džarfe. Inspektorius Mereris juose užrašė, kaip jo vyrai laivais plukdė kalkakmenio blokus iš Turos į Gizą Cheopso piramidės statybai.

Dingusi Nilo atšaka odkrycie 2024

Palydovų nuotraukos ir gręžiniai parodė senąją, išdžiūvusią Nilo atšaką, ėjusią visai prie 31 piramidės. Akmuo plaukė vandeniu beveik iki pat statybų aikštelės.

Rogės ir šlapias smėlis badanie 2014

Džehutihotepo kape nupiešta 172 žmonės, traukiantys statulą ant rogių. Vienas pila vandenį ant smėlio prieš rogių pakulas. Amsterdamo fizikai patikrino: gerai sudrėkintas smėlis sumažina trintį maždaug perpus.

Hatnubo rampa odkrycie 2018

Senovės alebastro karjere rasta stati rampa su laiptais ir stulpų duobutėmis. Pro stulpus buvo permetami lynai tarsi per skriemulius, kad blokai būtų tempiami į viršų.

Statytojų gyvenvietė kasinėjimai nuo 1988 m.

Po Giza iškasta kepyklų, alaus daryklų ir darbininkų kapų. Jie valgė jautieną, jų lūžiai buvo gydomi, o palaidoti jie buvo su pagarba prie piramidžių. Tai nebuvo vergai po botagu, o apmokamos brigados.

Šventos garso vietos

Žmonės visais laikais statė vietas, kuriose balsas skamba kitaip. Ar darė tai sąmoningai? Akustikai matuoja, archeologai ginčijasi.

Varpai prieš audrą

Išmatuota ir patvirtinta

Ant varpų rašydavo „fulgura frango“, t. y. „laužau žaibus“, ir audros metu juos skambindavo. Rezultatas buvo priešingas: pagal 1784 m. vokiečių knygą per 33 metus žaibas trenkė į 386 bokštus ir nužudė 103 varpininkus. Šiandien turime žaibolaidžius.

Dainuojantys dubenys

Tyrimų yra, bet rezultatai nepatikimi

Lazdele patrintas dubuo dainuoja ilgu tonu, pilnu obertonų. Jų apeiginis naudojimas senovės Tibete menkai dokumentuotas; kaip „tibetietiški meditacijos dubenys“ jie tapo madingi Vakaruose XX a. Tyrimai apie atsipalaidavimą po dubenų yra nedideli ir be kontrolinių grupių.

Šamano būgnas

Tyrimų yra, bet rezultatai nepatikimi

Sibiro šamanai ir samiai įvesdavo save į transą būgno ritmu, dažnai 4–7 smūgiai per sekundę. Tezė, kad toks ritmas „perderina“ smegenų bangas, kilo iš vieno 1962 m. tyrimo ir neturi stiprių įrodymų. Tikra tai, kad ritmas kūną įtraukia į judesį.

Mantra ir niūniavimas

Tyrimų yra, bet rezultatai nepatikimi

Ilgas „mmm“ užmerktomis lūpomis vibruoja prienosiuose ir pailgina iškvėpimą, o tai nuramina kvėpavimą ir pulsą. Tą patį daro ir paprastas niūniavimas. Pasakojimai, kad „Om“ yra „visatos garsas“ fizikine prasme, yra religinė poezija, ne fizika.

Hal Saflieni hipogėjus, Malta

Tyrimų yra, bet rezultatai nepatikimi

Požeminė šventykla, iškalta uolienoje. „Orakulo salėje“ žemas vyriškas balsas aidi po visą vidų, o matavimai rodo stiprų rezonansą ties maždaug 110–114 Hz. Ar statytojai siekė šio efekto? Nežinome.

Čirenanti piramidė, Čičen Ica

Išmatuota ir patvirtinta

Suplok rankomis prieš Kukulkano piramidės laiptus ir aidas sugrįš kaip čiulbesys, panašus į šventojo paukščio kecalio balsą. Šio aido fizika paaiškinta: laiptai veikia kaip difrakcinė gardelė. Ar majai tai padarė sąmoningai, lieka ginčytina.

Stounhendžas kaip koncertų salė

Išmatuota ir patvirtinta

Salfordo akustikai pastatė akmenų rato modelį 1:12 masteliu. Pilname rate balsas ir būgnas skambėjo garsiau ir su maždaug 0,6 s aidėjimu, bet tik tiems, kurie buvo viduje. Esantys lauke girdėjo mažai.

Kapai, kurie dūzgia

Išmatuota ir patvirtinta

1996 m. buvo išmatuoti šešių senųjų Britanijos salų kamerų, daugiausia neolito kapų, tarp jų Niugranžo, rezonansai. Kiekviena turėjo stiprų maždaug 95–120 Hz rezonansą, žemo vyriško balso diapazone.

Piešiniai ten, kur aidas

Tyrimų yra, bet rezultatai nepatikimi

Iégoras Reznikoffas dainavo Prancūzijos olose ir pastebėjo, kad daug piešinių puošia vietas su stipriausiu aidu. Galbūt mūsų protėviai jas rinkosi apeigoms su giesme. Tai įdomus pastebėjimas, ne įrodymas.

Garso galia

Gamta skleidžia garsus ir veikia jėgomis, kurios skamba kaip pasaka, o yra išmatuotos. Greta jų sklando teorijos, kurių niekas neišmatavo.

Dainuojančios kopos

Išmatuota ir patvirtinta

Kai nuo sausos kopos keteros nuslenka smėlio lavina, dykuma gali dūgzti kaip vargonai, maždaug 70–110 Hz, tai girdėti iš kilometro. Tai aprašė Markas Polas Gobio dykumoje. Smiltelės trinasi darniu ritmu.

Žemė dūzgia

Išmatuota ir patvirtinta

Visa planeta nuolat virpa, net be žemės drebėjimų. Šie labai lėti virpesiai, vienas per kelias minutes, sužadinami vandenyno bangų, mušančių į dugną. Ausis jų negirdi, jaučia tik seismometrai.

Šumano rezonansas

Išmatuota ir patvirtinta

Tarp žemės ir jonosferos žaibai sužadina maždaug 7,8 Hz dažnio radijo bangas. Jas numatė Winfriedas Šumanas 1952 m., išmatuota 1960 m. Tai tikras elektromagnetinis reiškinys.

„Žemės pulsas“ auga

Legenda, teorija ar pseudomokslas

Internete sklando, kad Šumano rezonansas „auga“, „perderina žmogaus sąmonę“ arba kad smegenys turi su juo „vibruoti“. Grafikai, kurie tai tariamai rodo, yra matavimo stočių duomenų trikdžiai. Žmonės nepriima tokio galingumo radijo bangų.

Rutulinis žaibas

Išmatuota ir patvirtinta

Švytintis kamuolio dydžio rutulys, kuris po audros sklando ir išnyksta. Ilgai laikytas pasaka. 2012 m. kinų mokslininkai netyčia užfiksavo vieną kamera ir spektrometru: jis švietė dirvožemio siliciu, geležimi ir kalciu. Priežastis vis dar ginčytina.

Paukščiai mato magnetinį lauką

Išmatuota ir patvirtinta

Raudongurklė naktį skrenda su kompasu akyje. Baltymas kriptochromas tinklainėje reaguoja į Žemės magnetinį lauką, o mechanizmas remiasi kvantine fizika. Svarbių įrodymų davė 2021 m. šio baltymo tyrimas, nors vis dar tikrai nežinoma, ar būtent jis yra kompasas.

Pašvaistė, kurią girdėti

Tyrimų yra, bet rezultatai nepatikimi

Šimtmečius šiaurės žmonės sako, kad pašvaistė traška ir plojasi. Suomių tyrėjas Unto Laine įrašė tokius traškesius ir mano, kad jie gimsta temperatūros inversijos sluoksnyje maždaug 70 m virš žemės. Kiti mokslininkai laukia patvirtinimo.

Kosmoso giesmė: švilpesiai ir aušros choras

Išmatuota ir patvirtinta

Labai žemų dažnių radijo imtuvas paverčia magnetosferos bangas garsu. Žaibas sukuria krintantį „švilpesį“, o elektronai radiacijos juostose auštant „čiulba“ kaip paukščiai. Tai girdėti tiesiogine prasme per garsiakalbį.

Infragarsai ir „vaiduokliai“

Tyrimų yra, bet rezultatai nepatikimi

Inžinierius Vicas Tandy laboratorijoje jautė kieno nors buvimą, kol surado ventiliatorių, virpantį 19 Hz dažniu. Jį išjungus „vaiduoklis“ išnyko. 2003 m. koncerte su paslėptu infragarsu klausytojai dažniau aprašė keistus pojūčius. Įrodymai įdomūs, bet kuklūs.

„Piramidžių energija“

Legenda, teorija ar pseudomokslas

Šeštajame dešimtmetyje čekas Karelis Drbalas užpatentavo kartoninę piramidėlę, po kuria skutimosi ašmenys neva patys aštrėjo. Vėliau piramidės turėjo mumifikuoti vaisius ir gydyti. Kontroliuojami bandymai neparodė skirtumo tarp piramidės ir dėžutės.

Lėjos linijos

Legenda, teorija ar pseudomokslas

1921 m. Alfredas Watkinsas pastebėjo, kad senos bažnyčios, pilkapiai ir akmenys išsidėstę tiesiomis linijomis, ir palaikė jas senovės keliais. Vėliau joms priskirtos „energijos linijos“. Kai žemėlapyje tiek daug paminklų, tiesios linijos išeina atsitiktinai – tai patikrinta statistiškai.

„Rudoji nata“

Legenda, teorija ar pseudomokslas

Legenda pasakoja apie infragarsą, nuo kurio prarandi žarnyno kontrolę. Bandymai, be kita ko, laidoje „Mitų griovėjai“, tokio poveikio nesukėlė. Zaudu už tai labai garsus žemo dažnio garsas sukelia krūtinės ląstos virpėjimą ir pykinimą.

Šaltiniai

Patikrink pats

  1. Stalas neša garsą. Priglausk ausį prie stalviršio, o kas nors tegul lengvai braukia nagu kitame gale. Paskui paklausyk to paties pakėlęs galvą virš stalviršio: mediena garsą neša geriau nei oras.
  2. Druska šoka. Ištempk maistinę plėvelę ant dubens kaip būgną ir pabarstyk ją žiupsniu druskos. Šalia paleisk iš telefono žemą 100–200 Hz toną: druska susidėlios į linijas ir dėmes, o prie kito tono – į kitą raštą. Vidutinis garsumas, saugok klausą.
  3. 432 ar 440 akląja. Tegul kas nors paleidžia tą patį kūrinį kartą 440 Hz derinimu, kartą perderintą į 432 Hz, atsitiktine tvarka. Atspėk 10 kartų, kuris yra 432 ir kuris skamba labiau raminančiai.
  4. Pitagoro styga. Liniuote išmatuok gitaros stygą ir prispausk ją tiksliai per vidurį, ties 12-uoju precu. Išgirsi oktava aukštesnį garsą; prie 2/3 ilgio (7-asis precas) nuskambės kvinta.

Ar žinai, kad…