Įženk į mišką
Buda
Indija · buddyzm

Buda

apie 563–483 arba apie 480–400 prieš mūsų erą · Lumbinis Nepale ir Gango slėnis Indijoje

Princas, kuris paliko rūmus, kad suprastų kančią, ir išmokė, kaip nuo jos išsivaduoti.

Istorinė asmenybė.

Atverk su iliustracijomispaveikslai, legendos ir kiti mokytojai

Kas jis buvo

Siddhartha Gautama buvo mažos šakjų valstybės valdovo sūnus Himalajų papėdėje. Augo prabangoje, vedė ir susilaukė sūnaus. Pagal tradiciją tėvas saugojo jį nuo skurdo ir ligų vaizdų, bet vieną dieną Siddhartha už sienų pamatė senuką, ligonį, mirusįjį ir klajojantį vienuolį. Suprato, kad niekas nepabėgs nuo senatvės ir mirties.

Būdamas dvidešimt devynerių išėjo iš namų. Šešerius metus bandė griežčiausius pasninkus, kol buvo arti mirties, ir padarė išvadą, kad tai irgi ne kelias. Atsisėdo po figmedžiu Bodhgajoje ir nusprendė nesikelti, kol nesupras. Tą naktį pasiekė nubudimą, sanskrito kalba bodhi. Nuo tos akimirkos jį vadino Buda, tai yra Pabudusiuoju.

Dar keturiasdešimt penkerius metus vaikščiojo pėsčias po šiaurės Indiją ir mokė kiekvieną, kas norėjo klausyti: karalius, pirklius, ūkininkus, moteris ir žmones iš žemiausių kastų. Mirė Kušinagaroje, sulaukęs maždaug aštuoniasdešimties metų.

Ko mokė

Keturios kilnios tiesos

Gyvenimas neša kančią. Kančia turi priežastį – troškimą ir prisirišimą. Kančia gali liautis. Yra kelias, vedantis į tai. Buda apie tai kalbėjo kaip gydytojas: diagnozė, priežastis, pasveikimas, vaistas.

Vidurio kelias

Nei ištvirkavimas, nei save kankinimas. Aštuonialypis kelias – tai teisingas matymas, mąstymas, kalba, veikimas, gyvenimas, pastangos, budrumas ir susitelkimas.

Netikėk žodžiu

Buda sakė nieko nepriimti vien todėl, kad taip sako tradicija, knyga ar mokytojas, net jis pats. Reikia pačiam patikrinti, ar kas nors veda į gėrį.

Viskas praeina

Niekas nėra pastovu: nei daiktai, nei jausmai, nei mes patys. Kas tai tikrai supranta, nustoja įnirtingai laikytis.

Geranoriškumas visoms būtybėms

Metta, tai yra mylintis geranoriškumas, turi apimti visas būtybes, kaip motina saugo savo vienintelį vaiką.

Jo žodžiai

„Neapykanta niekada nesiliauja dėl neapykantos. Ji liaujasi tik jos nebuvimu. Tai amžinas dėsnis.”
Dhammapada 5
„Netikėkite kuo nors vien todėl, kad taip perduoda tradicija ar taip sako jūsų mokytojas. Kai patys pažinsite, kad kažkas yra gera ir veda į laimę, tada tai priimkite.”
Kalama sutta, Anguttara nikaja 3,65 (sutrumpintai)
„Būkite patys sau sala, patys sau prieglobstis.”
Mahaparinibbana sutta
„Visi sudėtiniai dalykai praeina. Siekite atkakliai.”
paskutiniai Budos žodžiai, Mahaparinibbana sutta

Legendos ir pasakojimai

Septyni žingsniai ir lotosai

Legenda pasakoja, kad karalienė Maja pagimdė sūnų sode Lumbinyje, laikydamasi medžio šakos. Vaikas tuojau atsistojo ant kojų ir žengė septynis žingsnius, o po kiekviena pėda išaugo lotoso žiedas.

Mara ir žemės palietimas

Kai Siddhartha sėdėjo po bodhi medžiu, jį užpuolė demonas Mara: pasiuntė kariuomenę, audras ir savo gražias dukras, o galiausiai paklausė, kas paliudys, kad šis žmogus nusipelnė nubudimo. Siddhartha be žodžių palietė ranka žemę, o žemė sudrebėjo ir atsakė: aš liudiju. Šį gestą matyti tūkstančiuose Budos statulų.

Tai legendos ir pasakojimai, o ne istoriniai liudijimai.

Kas buvo pridėta vėliau

Buda netvirtino esąs dievas ir atsisakydavo atsakyti į klausimus apie pasaulio pradžią, sakydamas, kad tai tarsi nunuodytos strėlės pervertas žmogus pirmiausia klaustų, kas ją paleido. Budos statulų nedarė kelis šimtus metų po jo mirties. Vėliau atsirado šimtai mokyklų, daug dangiškųjų budų ir bodhisatvų, sudėtingos apeigos ir vienuolynų hierarchija. Patys jo žodžiai buvo užrašyti tik maždaug I amžiuje prieš mūsų erą, kelis šimtus metų po jo.

Įdomybė

Medis, po kuriuo sėdėjo Buda, yra šventasis fikusas. Bodhgajoje šiandien auga jo palikuonis. Kitas palikuonis, pasodintas Šri Lankoje III amžiuje prieš mūsų erą, yra seniausias pasaulyje medis, apie kurį žinoma, kas ir kada jį pasodino.

Indija: kiti mokytojai

Šaltiniai