
Jėzus iš Nazareto
gimė maždaug 6–4 m. prieš mūsų erą, mirė maždaug 30–33 m. · Galilėja ir Judėja
Mokė mylėti net priešus, neteisti ir ieškoti Dievo karalystės savyje ir tarp žmonių.
Istorinė asmenybė.
Kas jis buvo
Jėzus buvo žydas iš mažojo Nazareto Galilėjoje, dailidės sūnus. Istorikai, taip pat netikintys, sutaria, kad jis tikrai gyveno, buvo pakrikštytas Jono Krikštytojo, keliavo kaip mokytojas ir gydytojas, o Jeruzalėje valdant prefektui Poncijui Pilotui buvo nuteistas nukryžiuoti. Apie jį mini ir romėnų istorikas Tacitas, ir žydų istorikas Juozapas Flavijus.
Kalbėjo aramėjiškai, paprasta kalba, palyginimais apie sėjėją, pražuvusią avelę, sūnų palaidūną. Valgė kartu su žmonėmis, kurių kiti vengė: su muitininkais, blogos reputacijos moterimis, raupsuotaisiais. Aštriausiai kritikavo ne nusidėjėlius, o pamaldžiuosius, kurie saugojo taisykles, bet pamiršdavo žmogų.
Pats nieko nerašė. Jo žodžius žinome iš keturių Evangelijų, kurios buvo užrašytos praėjus nuo keturiasdešimties iki septyniasdešimties metų po jo mirties, graikų kalba, jo mokinių arba jo mokinių mokinių. Islame Jėzus, arabiškai Isa, yra vienas didžiausių pranašų, o Koranas jį vadina Mesiju.
Ko mokė
Meilė net priešams
Kalno pamoksle jis nueina toliau nei bet kas prieš jį: neužtenka mylėti draugų. Reikia laiminti tuos, kurie keikia, ir melstis už persekiotojus.
Neteisk
Kas žiūri į krislą brolio akyje, tegul pirma išima rąstą iš savo akies. Moteriai, pagautai svetimaujant, jis pasakė: kas iš jūsų be nuodėmės, tegul pirmas meta akmenį.
Dievo karalystė visai šalia
Jos nereikia ieškoti danguje ar rūmuose. Ji yra tarp žmonių ir juose pačiuose, auga kaip mažas garstyčios grūdelis.
Žmogus svarbesnis už taisyklę
Gydė šabo dieną ir gynė mokinius, skynusius varpas. Sakė, kad šabas yra žmogui, o ne žmogus šabui.
Malda tyloje
Mokė melstis ne iš pasirodymo, o savo kambarėlyje, uždarius duris, paprastais žodžiais. Iš to atsirado malda Tėve mūsų.
Jo žodžiai
„Mylėkite savo priešus ir melskitės už tuos, kurie jus persekioja.”
Evangelija pagal Matą 5, 44
„Visa, ko norite, kad žmonės jums darytų, ir jūs jiems darykite.”
Evangelija pagal Matą 7,12
„Dievo karalystė yra tarp jūsų.”
Evangelija pagal Luką 17, 21
„Šabas buvo įsteigtas žmogui, o ne žmogus šabui.”
Evangelija pagal Morkų 2, 27
Legendos ir pasakojimai
Moliniai žvirbliai
Apokrifinė Vaikystės evangelija pagal Tomą, kurios Bažnyčia nepriėmė į Bibliją, pasakoja, kad penkiametis Jėzus šabo dieną iš molio nulipdė dvylika žvirblių. Kai už tai buvo subartas, plojo delnais, o paukščiai atgijo ir nuskrido.
Gyvūnai kalba Kūčių naktį
Lenkų liaudies legenda sako, kad Jėzaus gimimo naktį tvarte gyvūnai gavo žmogaus balsą, nes pirmieji sušildė kūdikį savo kvėpavimu. Todėl Kūčių vidurnaktį, kaip sakoma, jie vėl kalba, bet jų pasiklausyti negalima. Todėl kaime galvijams būdavo duodama plotkelės.
Tai legendos ir pasakojimai, o ne istoriniai liudijimai.
Kas buvo pridėta vėliau
Daug to, ką šiandien vadiname Bažnyčios mokymu, atsirado po Jėzaus mirties. Mokymas apie Švenčiausiąją Trejybę buvo suformuluotas Nikėjos susirinkime 325 metais ir Konstantinopolio susirinkime 381 metais. Hierarchija, dvasininkų celibatas, Marijos dogmos ar mokymas apie skaistyklą formavosi per vėlesnius šimtmečius. Tai nereiškia, kad jie klaidingi. Tai reiškia, kad tai vėlesnis supratimas ir plėtojimas, o ne paties Jėzaus žodžiai, kuris kalbėjo pirmiausia apie meilę, atleidimą ir Dievo artumą.
Įdomybė
Jėzus negimė nuliniais metais, nes tokių metų nėra, ir ne pirmaisiais. Vienuolis Dionisijus Mažasis, kuris VI amžiuje skaičiavo metus nuo Jėzaus gimimo, apsiriko keleriais metais. Karalius Erodas, apie kurį kalba Evangelija, mirė ketvirtaisiais metais prieš mūsų erą. Gruodžio 25-osios data pirmą kartą pasirodo 336 metų Romos kalendoriuje.
Zaratustra
Mozė
Mahometas
Rumi
Baal Šem Tovas