
Baal Šem Tovas
ok. 1698–1760 · Podolė, Mežybožas, buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemės
Gydytojas iš Podolės, mokęs, kad Dievui maloniausias džiaugsmas ir nuoširdi paprasto žmogaus malda.
Istorinė asmenybė.
Kas jis buvo
Izraelis ben Eliezeris gimė neturtingoje šeimoje Podolėje, tuometinėje Abiejų Tautų Respublikoje. Anksti tapo našlaičiu. Buvo mokytojo padėjėjas, sinagogos sargas, kasė molį Karpatuose, su žmona laikė karčemą. Valandų valandas vienas vaikščiojo miškais ir kalnais.
Maždaug trisdešimties metų jis išgarsėjo kaip baal šemas, tai yra gydytojas, kuris padėdavo žolėmis, amuletais ir malda. Apsigyveno Mežibože ir aplink save surinko mokinių. Jis nenorašė nė vienos knygos. Jo mokymus žinome iš mokinių užrašų ir iš šimtų pasakojimų.
Po jo mirties chasidų judėjimas išplito po visą Lenkiją, Lietuvą ir Ukrainą. XIX amžiuje jam priklausė nemaža dalis Rytų Europos žydų.
Ko mokė
Dievas yra visur
Nėra vietos, kurioje nebūtų Dievo. Šventumo kibirkščių yra kiekviename daikte, maiste, darbe, pokalbyje ir gamtoje.
Džiaugsmas vietoj liūdesio
Liūdesys ir nuolatinis save marinimas tolina nuo Dievo. Daina, šokis ir džiaugsmas gali daugiau nei pasninkai.
Širdis svarbesnė už mokytumą
Paprastas žmogus, kuris meldžiasi nuoširdžiai, Dievui artimesnis už mokytą žmogų, kuris išmano knygas, bet turi šaltą širdį.
Šventumas kasdienybėje
Dievui tarnauti galima dirbant lauke, kalvėje ir prie stalo, jei tai daroma dėmesingai ir su gera intencija.
Jo žodžiai
„Užmarštis veda į tremtį, o atmintis yra išganymo paslaptis.”
priskiriama Baal Šem Tovui
„Kur žmogaus mintys, ten ir visas žmogus.”
iš mokinių užrašytų mokymų
Legendos ir pasakojimai
Piemenuko švilpimas
Jom Kipuro, šventžiausią metų dieną, į sinagogą atėjo piemuo berniukas, kuris nemokėjo skaityti maldų. Jis išsitraukė dūdelę ir sugrojo iš visų jėgų. Žmonės papiktino toks skandalas, bet Baal Šem Tovas pasakė, kad būtent šis garsas pramušė dangų ir nunešė Dievui visų susirinkusiųjų maldas.
Laužas miške
Chasidų pasakojime sakoma, kad kai Baal Šem Tovas turėdavo sunkų reikalą, eidavo į tam tikrą vietą miške, užkurdavo laužą ir sukalbėdavo maldą, ir įvykdavo stebuklas. Jo mokinys žinojo jau tik vietą ir maldą. Kitas tik vietą. O paskutinis pasakė: nemokame nei užkurti laužo, nei sukalbėti maldos, nežinome vietos, bet galime papasakoti šią istoriją. Ir to pakako.
Tai legendos ir pasakojimai, o ne istoriniai liudijimai.
Kas buvo pridėta vėliau
Po Bešto mirties judėjimas pasidalijo į daugybę dvarų, kuriems vadovavo cadikai, dažnai paveldėję valdžią iš tėvų. Laikui bėgant chasidizmas, prasidėjęs kaip maištas prieš sustingusį mokytumą, pats tapo labai tradicinis, su griežtais papročiais. Daugiausia Bešto dvasios išliko pasakojimuose.
Įdomybė
Tai lenkiškas indėlis į pasaulio dvasingumą: chasidizmas gimė buvusios Žečpospolitos žemėse. Iki šiol tūkstančiai chasidų keliauja į cadikų kapus Leżajske, Lelove ar Bobovoje.
Zaratustra
Mozė
Jėzus iš Nazareto
Mahometas
Rumi