
Muskatinis šalavijas
Salvia sclarea L.
Lenkiški liaudiški pavadinimai: szałwia muszkatelowa
Tradicinis panaudojimas
Senovėje – priedas prie vyno ir alaus bei patiekalų prieskonis. Viduramžiais naudotas „akims“ – gličia sėkla būdavo dedama į akį svetimkūniui ištraukti (angliškas pavadinimas „clary“ kilęs iš „clear-eye“). Šiandien daugiausia aliejaus šaltinis parfumerijai ir aromaterapijai. Tyrimai daugiausia susiję su aliejumi laboratorijoje ir su gyvūnais; EMA monografijos nėra.
Kaip atrodo
Dvimetis augalas iki maždaug 1 m, pirmaisiais metais tik rozetė. Stiebas keturbriaunis, liaukiniais plaukeliais, intensyviai kvepia. Lapai dideli, kiaušiniškai širdiški, raukšlėti, netaisyklingai dantyti. Žiedai dviburniai, alyviniai iki blyškiai mėlynų, netikruose menturiuose, paslėpti tarp didelių rausvai baltų pažiedlapių.
Rinkimas
Renkama: žolė, eterinis aliejus iš žydinčių ūglių.
Kada: birželis – rugpjūtis.
Forma: virtuvė, aliejus (aromaterapija).
Antrininkai
- Vaistinis šalavijas: lapai smulkesni, siauri, sidabriški, be didelių spalvotų žiedlapių
- Pievinis šalavijas: žemesnis, žiedai tamsiai mėlyni, be rausvų žiedlapių
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.
