
Pievinis šalavijas
Salvia pratensis L.
Lenkiški liaudiški pavadinimai: szałwia polna, polna salwija, granatek
Tradicinis panaudojimas
Senovėje naudotas kaip silpnesnis vaistinio šalavijo pakaitalas: gerklei skalauti skausmo metu, opoms ir žaizdoms dėti kompresus, dantims valyti. Eterinio aliejaus turi labai mažai. Taip pat naudotas alui (vietoj apyniu) ir vynui aromatizuoti, o dideli lapai kaimuose kartais būdavo naudojami vietoj kopūstų balandėliams. Šiandien daugiausia dekoratyvinis ir medingas augalas. EMA monografijos nėra; klinikinių tyrimų nėra.
Kaip atrodo
Daugiametis iki 60 cm (kartais 1 m). Prisišliejusi rozetė iš didelių, širdiškai kiaušiniškų, stipriai raukšlėtų lapų ilgais lapkočiais. Status, keturbriaunis stiebas su keliais aukštais didelių, tamsiai violetinių 2–3 cm žiedų menturių, kurių viršutinė lūpa lanku išlenkta. Auga sausose, saulėtose pievose ir žolynuose.
Rinkimas
Renkama: lapas, žolė.
Kada: gegužė – liepa.
Forma: skalavimo skystis, kompresas, prieskonis (senovėje alui ir vynui).
Antrininkai
- samanotasis šalavijas ir menturinis šalavijas – mažesni žiedai; nepavojingi
- vaistinis šalavijas – lapai pilkšvai žali, puskrūmis; nepavojingas
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.