
Pievinė pelkė
Cardamine pratensis L.
Lenkiški liaudiški pavadinimai: rzeżucha, rzeżucha dzika
Tradicinis panaudojimas
EMA monografijos nėra. Liaudies medicinoje pievinė pelkė buvo laikoma šlapimą varančiu ir virškinimą skatinančiu augalu, o šviežius lapus pavasarį valgydavo kaip vitamino C šaltinį. Aitrų skonį suteikia sieros junginiai (izotiocianatai), kaip ir kitų kryžmažiedžių. Klinikinių tyrimų, patvirtinančių gydomąjį poveikį, nėra.
Kaip atrodo
Drėgnų pievų daugiametis augalas, 15–50 cm aukščio. Prie žemės – plunksniškai suskaldytų lapų rozetė su apvaliais lapeliais; viršūninis lapelis didžiausias. Ant stiebo esantys lapai turi siaurus, lancetiškus lapelius. Balandį ir gegužę – retas blyškiai violetinių ar baltų 4 vainiklapių žiedų kekė. Vaisiai – ilgi, siauri ankštarai iki 25 mm.
Rinkimas
Renkama: jauni lapai, žiedai.
Kada: kovas – gegužė.
Forma: virtuvė (šviežia salotoms ir varškei).
Antrininkai
- Kartusis žvilgsnis – auga prie vandens, žiedai balti su violetiniais dulkinėmis; taip pat valgomas, kartus
- Šaltiniinė ropešlė – auga vandenyje, žiedai smulkūs, balti; laukinės nevalgyk žalios (parazitai)
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.
