
Šaltiniinė ropešlė
Nasturtium officinale W.T.Aiton
Lenkiški liaudiški pavadinimai: rukiew, rzeżucha wodna
Tradicinis panaudojimas
EMA monografijos nėra. Šaltiniinė ropešlė – sena daržovė, Europoje auginama nuo viduramžių specialiuose baseinuose. Aitrų, garstyčių skonį jai suteikia glukozinolatas gliukonasturcinas; laboratoriniuose tyrimuose tokie junginiai veikia chemoprevenciškai, tačiau klinikinių įrodymų nėra. 100 g žolės yra daug vitamino K (apie 250 µg), vitamino C (apie 43 mg), kalio ir kalcio.
Kaip atrodo
Sekliųjų, švarių vandenų ir šaltinių daugiametis augalas, su tuščiu, briaunotu, šliaužiančiu ir ties mazgais įsišaknijančiu stiebu. Lapai nelyginiai plunksniški su 3–9 lapeliais; viršūninis lapelis didelis, apvalokas, šoniniai mažesni, kiaušiniški. Ūgliai žali visą sezoną. Smulkūs balti 4 vainiklapių žiedai kekėse ant stačių ūglių viršūnių. Vaisiai – apvalūs ankštarai, 10–18 mm ilgio.
Rinkimas
Renkama: jauni ūgliai ir lapai.
Kada: balandis, gegužė, birželis, rugsėjis, spalis.
Forma: virtuvė (salotos, sumuštiniai, sriubos).
Antrininkai
- Vandenyje augantys skėtiniai, tarp jų MIRTINAI NUODINGAS nuodingasis nuokanda (Cicuta virosa) ir nuodingoji vandeninė sidabrūnė (Oenanthe aquatica) – turi baltus žiedus skėčiuose ir lapus siaurais, dantytais skiltimis; šaltiniinė ropešlė turi baltus, 4 vainiklapių žiedus kekėse ir plunksniškus lapus su dideliu, apvaliu viršūniniu lapeliu
- Kartusis žvilgsnis – panašus pakrančių augalas, žiedai balti su violetiniais dulkinėmis (ropešlės – geltonomis); nepavojingas
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.