
Baltoji planarija
Dendrocoelum lacteum
Pienbaltis gėlavandenis plokščiasis kirminas. Tai labiausiai paplitusi planarija Europoje. Yra plėšrūnas. Sklandžiai slysta dugnu ir akmenimis dėka blakstienėlių ir gleivių. Mokslininkai mielai tiria planarijas, nes jos lengvai dauginasi ir puikiai geba atkurti prarastas kūno dalis.
Kaip atpažinti
- Plokščia, ilgis dažniausiai 1,2–2,5 cm, plotis iki 6 mm
- Visas kūnas baltas, kartais pasidažęs žarnyne esančio maisto spalva
- Dvi juodos akių dėmelės plačiai išsidėsčiusios galvoje
- Galvos šonuose du trumpi, buki ataugėliai kaip ūseliai
Kur gyvena
Ežerai, tvenkiniai ir upės visoje Europoje, taip pat Lenkijoje. Po panardintais akmenimis ir nukritusiais lapais prie kranto.
Kada jį pamatysi
Ištisus metus vandenyje. Lengviausia rasti atsargiai vartant akmenis seklumoje.
Pėdsakai
Aiškių žymių nėra. Baltas, plokščias „lapelis“, prilipęs prie iš vandens ištraukto akmens apačios, kuris po akimirkos pradeda šliaužti.
Pėdsakai
Close-up of a wet stone lifted from a lake shore, its underside with a flat white planarian flatworm and a few water hoglouse crustaceans, realistic macro. Realistic nature photograph, no people, no text, square composition.
Kai jį sutiksi
Nepavojinga. Akmenį verskite atsargiai ir padėkite į tą pačią vietą, ta pačia puse į dugną.
Vaidmuo miške
Dugno bestuburių plėšrūnas. Ėda daugiausia vandens asiles, rečiau kojakojus ir mažašerius kirminus. Sraigių neėda, todėl gali dalytis buveine su kitomis planarijomis.
Įdomybė
Daugelis planarijų visą kūną atkuria iš mažo gabalėlio. Baltoji planarija yra išimtis: gabalėlis iš užpakalinės kūno pusės nesugeba atkurti galvos ir žūva. 2013 m. Maxo Plancko instituto Drezdene mokslininkai nutildė vieną jos Wnt signalinio kelio geną ir uodegos gabalėliai vėl išaugino visiškai funkcionalias galvas.