
Eskulapo gyvatė
Zamenis longissimus
Didžiausia Lenkijos ir Vidurio Europos gyvatė, gali viršyti 2 m. Nenuodinga. Puikiai laipioja dėl pilvo skydelių ir gali užropoti ant medžio ar pastato stogo. Lenkijos populiacija vertinama kiek daugiau nei 100 individų.
Kaip atpažinti
- labai ilga ir liekna, dažniausiai 1–1,6 m
- alyvuogių rudumo, su smulkiomis šviesiomis dėmelėmis ant žvynų
- pilvas šiaudų geltonumo
- priekinė kūno dalis šviesesnė nei užpakalinė
- apvalus vyzdys
Kur gyvena
Tik Bieščaduose, daugiausia Otryto kalnagūbryje ir apylinkėse, be kita ko, Krywe rezervate, iki maždaug 650–700 m virš jūros lygio. Saulėti šlaitai, laukymės, upių slėniai, miškų pakraščiai ir apleistų pastatų apylinkės.
Kada jį pamatysi
Nuo balandžio iki rugsėjo ir spalio sandūros. Per karščius aktyvi prieblandoje ir naktį.
Pėdsakai
Kiaušinius deda šiltose, drėgnose vietose: puvenose, pjuvenų krūvose, šieno kupetose. Numestos odos ant uolų ir prie malkų krūvų.
Kai jį sutiksi
Nesigaudyk ir nežudyk, tai viena rečiausių Lenkijos roplių. Stebėk iš tolo. Bieščaduose nejudink pjuvenų, šieno krūvų ir akmenų, nes juose gali būti padėta kiaušinių. Apie sutikimą verta pranešti Bieščadų nacionaliniam parkui arba RDOŚ.
Su kuo lengva supainioti
Su paprastuoju žalčiu ir dėl ilgio Lenkijoje su niekuo kitu. Eskulapinis žaltys neturi geltonų dėmių už galvos, yra vienodai alyvuogiškai rudas su smulkiais šviesiais taškeliais ir šiaudų geltonumo pilvu. Jaunikliai turi dėmių ant nugaros ir gelsvų dėmių sprande, todėl lengvai painiojami su jaunu paprastuoju žalčiu.
Ką sako tikėjimai
Eskulapo gyvatė siejama su Asklepijaus, romėnų Eskulapo, medicinos dievo, lazda. Aplink lazdą apsivijusi gyvatė iki šiol yra medicinos ir farmacijos simbolis.
Įdomybė
Grobį sučiumpa nasrais, apsivynioja aplink jį ir dusina kelias minutes. Skirtingai nei daugumos gyvačių, šios gyvatės patinai paprastai būna ilgesni už pateles.