Įženk į mišką
Eskulapo gyvatė, ilustracja
DI iliustracija
Miško gyvūnai

Eskulapo gyvatė

Zamenis longissimus

Didžiausia Lenkijos ir Vidurio Europos gyvatė, gali viršyti 2 m. Nenuodinga. Puikiai laipioja dėl pilvo skydelių ir gali užropoti ant medžio ar pastato stogo. Lenkijos populiacija vertinama kiek daugiau nei 100 individų.

Kaip atpažinti

Kur gyvena

Tik Bieščaduose, daugiausia Otryto kalnagūbryje ir apylinkėse, be kita ko, Krywe rezervate, iki maždaug 650–700 m virš jūros lygio. Saulėti šlaitai, laukymės, upių slėniai, miškų pakraščiai ir apleistų pastatų apylinkės.

Kada jį pamatysi

Nuo balandžio iki rugsėjo ir spalio sandūros. Per karščius aktyvi prieblandoje ir naktį.

Pėdsakai

Kiaušinius deda šiltose, drėgnose vietose: puvenose, pjuvenų krūvose, šieno kupetose. Numestos odos ant uolų ir prie malkų krūvų.

Kai jį sutiksi

Nesigaudyk ir nežudyk, tai viena rečiausių Lenkijos roplių. Stebėk iš tolo. Bieščaduose nejudink pjuvenų, šieno krūvų ir akmenų, nes juose gali būti padėta kiaušinių. Apie sutikimą verta pranešti Bieščadų nacionaliniam parkui arba RDOŚ.

Su kuo lengva supainioti

Su paprastuoju žalčiu ir dėl ilgio Lenkijoje su niekuo kitu. Eskulapinis žaltys neturi geltonų dėmių už galvos, yra vienodai alyvuogiškai rudas su smulkiais šviesiais taškeliais ir šiaudų geltonumo pilvu. Jaunikliai turi dėmių ant nugaros ir gelsvų dėmių sprande, todėl lengvai painiojami su jaunu paprastuoju žalčiu.

Ką sako tikėjimai

Eskulapo gyvatė siejama su Asklepijaus, romėnų Eskulapo, medicinos dievo, lazda. Aplink lazdą apsivijusi gyvatė iki šiol yra medicinos ir farmacijos simbolis.

Įdomybė

Grobį sučiumpa nasrais, apsivynioja aplink jį ir dusina kelias minutes. Skirtingai nei daugumos gyvačių, šios gyvatės patinai paprastai būna ilgesni už pateles.

Žiūrėk GrzyboMapsnuotraukos, pėdsakai ir visas katalogasGyvatės ir driežai Lenkijojekaip atskirti angį, pirmoji pagalba po įkandimo

Šaltiniai