
Vynuoginis sraigė
Helix pomatia
Didžiausias Lenkijos sausumos sraigė, kurios kriauklė siekia apie 5 cm. Ji iš dalies saugoma: rinkti leidžiama tik turint aplinkos apsaugos direktoriaus (RDOŚ arba GDOŚ) leidimą, rankomis, nuo balandžio 20 d. iki gegužės 31 d. ir tik individus, kurių kriauklė ne mažesnė kaip 30 mm. Žiemoja įsikasusi į žemę, kriauklė uždaryta kalkiniu dangteliu.
Kaip atpažinti
- Rutuliška, smėlio rudos spalvos kriauklė su tamsesnėmis juostomis, 3–5 cm
- Pilkas, raukšlėtas kūnas
- Dvi poros čiuptuvų, akys ilgesniųjų galuose
- Palieka gleivių pėdsaką
Kur gyvena
Lapuočių miškai, krūmynai, miškų pakraščiai, parkai ir sodai, ypač kalkingose dirvose.
Kada jį pamatysi
Aktyvi nuo balandžio iki spalio, labiausiai po lietaus ir naktį.
Pėdsakai
Sidabriški gleivių pėdsakai ant lapų ir kamienų, apgraužti lapai. Žiemą įsikasusi, su baltu dangteliu kriauklėje.
Pėdsakai
Close-up of a silvery glistening slime trail across a fallen beech leaf and moss, with dew, early morning light, realistic.
Kai jį sutiksi
Nepavojinga. Nerink be leidimo. Palietęs sraiges nusiplauk rankas.
Vaidmuo miške
Ėda augalus ir jų liekanas, skaido organines medžiagas. Ežių, paukščių, kirstukų ir jonvabalių lervų maistas.
Įdomybė
Vynuoginė sraigė yra hermafroditas. Poravimosi metu sraigės viena kitai įduria kalkines meilės strėleles.