
Didysis pelėausis
Myotis myotis
Vienas didžiausių Lenkijos šikšnosparnių, sparnų mentimis 35–45 cm. Vasarą patelės sudaro kolonijas bažnyčių ir didelių pastatų palėpėse, žiemą miega požemiuose ir urvuose. Medžioja žygvabalius ir kitus vabalus, kuriuos renka nuo miško žemės.
Kaip atpažinti
- didelis šikšnosparnis, svoris 20–27 g
- nugara ruda, pilvas ryškiai baltas
- didelės, plačios, ovalios ausys
- kolonijoje kabo glaudžiais būriais po stogu
Kur gyvena
Daugiausia pietų ir vakarų Lenkija. Maitintis skrenda į senus bukų ir ąžuolų miškus su skurdžiu pomiškiu, į ką tik nupjautas pievas ir sodus. Žiemoja, be kita ko, Meżyrzeco įtvirtintame rajone.
Kada jį pamatysi
Aktyvus nuo balandžio iki rugsėjo. Žiemos miegas nuo rugsėjo ar spalio iki balandžio.
Pėdsakai
Išmatų (guano) krūvelės po sijomis bažnyčių palėpėse. Vabalų chitininiai šarvai poilsio vietose.
Kai jį sutiksi
Nelieskite plikomis rankomis. Šikšnosparniai gali pernešti pasiutligės virusus, o jų įkandimas kartais toks mažas, kad lengva jo nepastebėti. Bet kokį įkandimą ar įbrėžimą plaukite vandeniu su muilu keliolika minučių ir kreipkitės į gydytoją. Nusilpusį šikšnosparnį permeskite pirštinėmis į dėžę su skylutėmis ir paskambinkite į gyvūnų reabilitacijos centrą arba RDOŚ. Nuo spalio iki balandžio neikite į žiemojimo vietas požemiuose, nes kiekvienas pabudimas atima šikšnosparniui riebalų atsargas.
Įdomybė
Didysis pelėausis neprivalo matyti grobio echolokacija. Skrenda žemai virš paklotės ir klauso vabalų žingsnių šnaresio, o paskui nusileidžia ir pagriebia juos nuo žemės. Gali nugyventi 37 metus.