
Upinė nėgė
Lampetra planeri
Tai ne žuvis, o primityvus bežandis stuburinis, seniausių stuburinių giminaitis. Vietoje burnos turi apvalią žiotinę su ragenomis dantukais, o vietoje stuburo – nugarinę stygą. Lervos gyvena dumble 4–5 metus, o suaugusios nėgės visai nevalgo ir žūva iškart po nerštos.
Kaip atpažinti
- iki 16 cm, labai plonas, apie 8 mm storio
- kūnas kaip nedidelio ungurio, be žvynų, slidus
- piltuvo formos žiotinė vietoj žandikaulių
- už akies kiekvienoje pusėje eilė iš 7 mažų žiaunų angų
- porinių pelekų nėra, du nugariniai pelekai liečiasi tarpusavyje
Kur gyvena
Viršutinės švarių, šaltų ir gerai deguonimi prisotintų upių ir upelių atkarpos, dažniausiai Vyslos intakai. Dugnas smėlėtas ir žvyringas.
Kada jį pamatysi
Neršia pavasarį, tada suaugusios nėgės susirenka į nedideles grupeles ant žvyro. Likusį metų laiką lervos slepiasi dumble.
Pėdsakai
Pavasarį seklaus, švaraus upelio žvyringame dugne prie akmenų prisisiurbusių nėgių grupelės, netoli dumblėtų vietų, kuriose gyvena lervos.
Kai jį sutiksi
Negaudyk ir nenaudok lervų kaip masalo, nes nėgė yra saugoma. Stebėk nuo kranto. Jos buvimas rodo labai švarų vandenį.
Įdomybė
Nėgė turi vieną šnervę galvos viduryje ir visą gyvenimą išlaiko nugarinę stygą. Po metamorfozės į suaugusią formą jos virškinamasis traktas išnyksta, o kūnas tampa trumpesnis nei lervos.