
Puikusis auksavabalis
Protaetia speciosissima
Didelis, žolės žalumo vabalas, žvilgantis kaip metalas. Daugelyje šalies vietų išnyko, dabar sutinkamas retai. Jo lervos vystosi pūvančioje medienoje aukštai esančiuose senų medžių, daugiausia ąžuolų, uoksuose.
Kaip atpažinti
- Ilgis 19–34 mm
- Žolės žalumo, metališkai žvilganti, kartais su raudonu arba mėlynu blizgesiu
- Kūno apačia tankiai, auksiškai plaukuota
- Skraido greitai ir aukštai medžių lajose
Kur gyvena
Šviesūs, saulėti seni lapuočių medynai, ąžuolynai, paupių miškai, senos alėjos ir parkai su uosėtais ąžuolais.
Kada jį pamatysi
Nuo balandžio pabaigos iki rugsėjo vidurio, daugiausia birželio ir liepos sandūroje.
Pėdsakai
Uoksai ir storos, aukštai esančios šakos su pūvančia mediena. Žiedinis auksavabalis dažnai naudojasi ąžuolinio ūsuočio išgraužtais ėjimais.
Pėdsakai
Close-up of a high hollow in a thick old oak branch with crumbly reddish wood mould and a large exit hole, realistic natural light. Realistic nature photograph, no people, no text, square composition.
Kai jį sutiksi
Grožėkis, negaudyk. Palik senus, drevėtus ąžuolus miškų pakraščiuose, parkuose ir prie kelių. Apie saugomos rūšies stebėjimą verta pranešti regioninei aplinkos apsaugos direkcijai (RDOŚ).
Vaidmuo miške
Lervos skaido kvarpstančią medieną senų medžių lajose. Suaugėliai lankosi žydinčiuose krūmuose, geria medžių ir prinokusių vaisių sultis.
Įdomybė
Puikusis auksavabalis skraido sučiauptais sparnadangčiais. Šoniniai sparnadangčių kraštai giliai įpjauti, todėl sparnai iškišami iš po jų šonu. Jo balti lervos, iki 7 cm ilgio, geba ropoti ant nugaros.