
Baltapelekė galvūgalis
Cottus gobio
Maža, kresna žuvis be žvynų, su milžiniška, plokščia galva ir aukštai įsodintomis akimis. Neturi veikiančios plaukiojamosios pūslės, todėl neplaukia, o šokinėja dugnu. Dieną praleidžia po akmenimis švariuose, šaltuose upeliuose.
Kaip atpažinti
- 10–15 cm, retai iki 18 cm
- plati, suplota galva su dideliu nasru
- oda plika, ruda su tamsiomis dėmėmis, prisitaikiusi prie dugno spalvos
- ant pelekų tamsios juostos, tik pilvo pelekai balti, be juostų
- plati, vėduoklės pavidalo krūtinės pelekai
Kur gyvena
Švarūs, šalti, gerai deguonimi prisotinti upeliai ir upės su akmenuotu ar žvyruotu dugnu, taip pat ežerai su akmenuotu dugnu.
Kada jį pamatysi
Maitinasi sutemus. Neršia balandžio ir gegužės mėnesiais.
Pėdsakai
Po apverstu akmeniu kuokštelis didelių, iki 2 mm, ikrų grūdelių, priklijuotų iš apačios ir saugomų patino.
Kai jį sutiksi
Pavasarį neversk akmenų upeliuose, nes po jais patinai saugo ikrus. Jei apverstum, atsargiai padėk akmenį atgal lygiai taip pat. Žuvis saugoma.
Įdomybė
Galvūgalio patinas pasirenka slėptuvę po akmeniu ir saugo ten padėtas ikrus maždaug 3 savaites. Jis vėduokliuoja juos pelekais, kad jie nuolat gautų šviežio, deguonies prisotinto vandens.