
Balzaminė žolė
Tanacetum balsamita L. (syn. Chrysanthemum balsamita (L.) Baill.)
Lenkiški liaudiški pavadinimai: wrotycz bełżyna
Tradicinis panaudojimas
Nuo viduramžių auginamas žolelių soduose; lapai suteikdavo aromato alui (kol jų nepakeitė apyniai), pyragams ir sriuboms, iš džiovintų lapų virdavo arbatą. Liaudies medicinoje laikytas virškinimą gerinančiu, švelniai vidurius laisvinančiu, vartotas kepenų ir tulžies pūslės negalavimams, o išoriškai – kaip tepalas nuo nudegimų ir įgėlimų. Šiandien Europoje beveik užmirštas, o fitoterapijoje laikomas pasenusiu. EMA monografijos nėra, klinikinių tyrimų nėra.
Kaip atrodo
Daugiametis augalas iki 2 m. Lapai dideli, ovalūs, nepadalyti, dantyti, pilkšvai žali, su stipriu kvapu, primenančiu mėtą ir balzamą. Vasarą smulkūs, geltoni, sagutės pavidalo žiedynai, surinkti į retus sudėtinius skėčius.
Rinkimas
Renkama: lapas.
Kada: birželis – rugpjūtis.
Forma: užpilas, prieskonis, tepalas (senovėje).
Antrininkai
- paprastasis marsąžolis – plunksniški lapai, geltoni sagutės pavidalo žiedai; nuodingas (tujonas)
- šunramunė (Tanacetum parthenium) – plunksniškai skaldyti lapai, žiedynai su baltais liežuviškais žiedais
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.