
Smiltyninė viksva
Carex arenaria L.
Lenkiški liaudiški pavadinimai: niemiecka sarsaparyla (nazwa z niemieckiego), Rhizoma Caricis arenariae
Tradicinis panaudojimas
Senojoje liaudies medicinoje šakniastiebis buvo laikomas „kraują valančia“, šlapimo ir prakaito išsiskyrimą skatinančia priemone; jis buvo vadinamas vokiškąja sarsaparile. Šiandien žolininkystėje praktiškai nenaudojamas. Veiksmingumo tyrimų ir EMA monografijos nėra. Svarbesnis jo vaidmuo gamtoje: tai pionierinis augalas, tvirtinantis kopas.
Kaip atrodo
Kopų ir smėlynų daugiametis augalas, 15–60 cm aukščio, su ilgu (iki 2 m), tiesiai šliaužiančiu šakniastiebiu, iš kurio vienodais tarpais išauga ūgliai – todėl smėlyje matyti būdingos kupstų eilės. Stiebas aštriai trikampis. Lapai standūs, latakėliški, 2–4 mm pločio. Žiedynas iš 4–16 kiaušiniškų, geltonai rudų varpelių iki 1 cm; viršutinėje dalyje vyriški žiedai, apatinėje – moteriški.
Rinkimas
Renkama: šakniastiebis.
Forma: nuoviras.
Antrininkai
- kitos viksvos ir kopų žolės (pvz., paprastoji smiltsmėlė) – nepavojingos, bet taip pat dažnai saugomos
- paprastasis varputis – panašūs šliaužiantys šakniastiebiai, bet tai varpinė žolė su varpa
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.