
Pelkinis rūgštynėlis
Oxalis acetosella L.
Tradicinis panaudojimas
Rūgščius lapus anksčiau valgė salotose, sriubose ir gaivinamuosiuose gėrimuose. Liaudies medicinoje sutrinti lapai buvo dedami ant žaizdų, jie buvo kramtomi uždegus dantenas, o gėrimas iš šviežių lapų duotas karščiuojant, kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė ir kaip vitamino C šaltinis. Nėra EMA monografijos ar klinikinių tyrimų. Lapuose daug oksalatų (kaip ir špinatuose), taip pat vitamino C ir rutino.
Kaip atrodo
Žemas miškų augalas, 8–15 cm. Visi lapai auga iš žemės ilgais lapkočiais, triskiliai kaip dobilo, lapeliai atvirkščiai širdiški, naktį ir esant blogam orui susilanksto ir nusvyra. Žiedai pavieniai ant ilgų žiedkočių, 5 balti arba rausvi vainiklapiai su violetinėmis gyslelėmis ir geltona dėmele prie pagrindo.
Rinkimas
Renkama: lapai, žiedai.
Kada: balandis – birželis.
Forma: virtuvė (keli švieži lapeliai), užpilas.
Antrininkai
- dobilas – taip pat triskiltis, bet lapeliai ne širdiški ir nerūgštaus skonio; nepavojingas
- miškinė plukė – balti žiedai tame pačiame miške, bet lapai delniškai suskaidyti; nuodinga
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.