
Pelkinis asiūklis
Equisetum palustre L.
Lenkiški liaudiški pavadinimai: chwoszczka, koński ogon błotny, krzemionka błotna
Apsinuodijimo simptomai
Pavojingas daugiausia gyvuliams, ypač arkliams: viduriavimas, išsekimas, vitamino B1 trūkumas, arkliams – užpakalinių kojų paralyžius; galvijams – sumažėjęs pieno kiekis ir vaisingumas. Poveikis žmonėms aprašytas menkai; asiūkliuose esanti tiaminazė ilgai vartojant gali sukelti vitamino B1 trūkumą.
Kaip atrodo
20–50 cm daugiametis augalas su juodu šakniastiebiu. Nesporingi ir sporingi ūgliai panašūs, žali; sporingi viršūnėje turi bukus 1,5–2,5 cm sporų varpą. Stiebas su 8–12 iškilių briaunelių ir siauru kanalu viduryje. Makštys laisvos, žalios, su juodais dantukais, plačiai baltai apvadintais. Šakelės nešakotos, jų pirmasis narelis trumpesnis už makštį ant stiebo.
Su kuo painiojama
- lauko asiūklis – žaliava, turinti EMA monografiją; lauko asiūklio pirmasis šoninės šakelės narelis ilgesnis už makštį ant stiebo, pelkinio – trumpesnis
- miškinis asiūklis – šakelės dar kartą išsišakojusios, lanku nusvirusios, makštys rudai rūdžių spalvos; nėra vaistinė žaliava
- upinis asiūklis – stiebas su labai plačiu kanalu viduryje
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.