Įženk į mišką
Vaistinė šliaunė (žolė) (Veronica beccabunga L.), ilustracja
DI iliustracija
Herbariumas

Vaistinė šliaunė

Veronica beccabunga L.

Žolė
Rinkimasgegužė – rugpjūtisŽaliavažolė, jauni lapai

Tradicinis panaudojimas

Iš visų šliaunių dažniausiai valgyta, ypač kaime bado metais. Liaudies medicinoje buvo laikoma valančia, priešuždegimine, silpnai šlapimą varančia ir nuo skorbuto veikiančia priemone; iš tikrųjų turi mažai vitamino C, o senovinės sultys skorbuto gydyti negalėjo. Sutrinta žolė dėta ant nudegimų ir opų. EMA monografijos nėra; laikomas menkos gydomosios vertės augalu.

Kaip atrodo

20–60 cm vandens daugiametis augalas mėsingais, beveik apvaliais stiebais, apačioje gulsčiais ir mazguose įsišaknijančiais. Lapai priešiniai, kiaušiniški, buki, mėsingi, plikais ir blizgūs, negiliai pjūkliški. Smulkūs mėlyni 5–8 mm žiedai su 4 vainiklapiais ir tamsesnėmis gyslelėmis, retuose kekiniuose žiedynuose viršutinių lapų pažastyse.

Rinkimas

Renkama: žolė, jauni lapai.

Kada: gegužė – rugpjūtis.

Forma: virtuvė (išvirta), kompresas.

Antrininkai

Atverti Alchemiko dirbtuvėsemišiniai, rinkimo kalendorius, katilėlis

Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.

Šaltiniai