
Paprastasis kiaulpienis
Sonchus oleraceus L.
Lenkiški liaudiški pavadinimai: mlecz warzywny
Tradicinis panaudojimas
Jaunus, kiek karstelėjusio skonio lapus anksčiau valgė žalius ir išvirtus, o šaknis – išvirtas; lapuose yra apie 30–40 mg vitamino C 100 g. Liaudies medicinoje užpilas duotas nuo pavėluotų mėnesinių ir viduriavimo, o pieniška sultimis tepamos karpos. EMA monografijos nėra, klinikinių tyrimų trūksta.
Kaip atrodo
Vienmetis augalas iki 1,2 m, tuščiaviduriu stiebu ir balta pieniška sultimi. Lapai minkšti, plunksniškai skaldyti su trikampe viršūnine skiltimi, švelniai dygliuotai dantyti, viršutiniai stiebą apgaubia strėlišku pagrindu. Šviesiai geltoni žiedynai iš vien liežuvėlinių žiedų; vaisiai su baltu pūkeliu.
Rinkimas
Renkama: jauni lapai, šaknis (virta).
Kada: balandis – rugsėjis.
Forma: virtuvė (salotos, virta kaip špinatai), užpilas.
Antrininkai
- dyglus piengalis – lapai standūs, aštriai dygliuoti; nepavojingas
- vaistinė kiaulpienė – lapai tik prisaknėje rozetėje, vienas žiedynas ant tuščiavidurio stiebo; nepavojinga
- kompasinė salota – pieniška sultis, dygliai ant lapo gyslos apačioje; nepavojinga nedideliais kiekiais
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.
