
Manuka
Leptospermum scoparium J.R.Forst. & G.Forst.
Lenkiški liaudiški pavadinimai: mānuka, drzewo herbaciane Cooka, nowozelandzkie drzewo herbaciane
Tradicinis panaudojimas
[TRADICIJA] Maoriai gėrė manukos lapų užpilą nuo karščiavimo ir peršalimo, kvėpavo garais iš virtų lapų ir žievės nuoviru skalavo burną bei gerklę. Kapitono Kuko įgula ją virdavo kaip „arbatą“ nuo skorbuto. Šiandien labiausiai žinomas manukos medus: sterilus medicininis medus kartais naudojamas ligoninėse ranoms ir nudegimams. 2015 m. Cochrane apžvalga nustatė, kad medus gali pagreitinti negilių nudegimų gijimą, tačiau įrodymai dėl kitų žaizdų yra silpni.
Kaip atrodo
2–5 m krūmas ar mažas medis su besilupančia žieve. Lapai maži, standūs, dygūs. Žiedai balti ar rausvi, su penkiais apvaliais vainiklapiais ir tamsiai raudonu centru. Sumedėjusios dėžutės ant šakelių išlieka metų metus.
Rinkimas
Renkama: lapai, žievė, medus iš nektaro.
Forma: užpilas, skalavimo skystis, medus.
Antrininkai
- kanuka (Kunzea ericoides) – labai panaši, bet lapai minkšti, nesidygliuoti, o dėžutės smulkios ir greitai nukrinta
- arbatmedis (Melaleuca alternifolia) – Australijos „tea tree“ aliejaus šaltinis
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.