
Karčioji gaisrenė
Polygala amara L.
Lenkiški liaudiški pavadinimai: krzyżownica górska
Tradicinis panaudojimas
Visas augalas karčiai kvepia ir yra kartaus skonio. Senojoje liaudies medicinoje žolė su šaknimi buvo vartojama kaip atsikosėjimą skatinanti priemonė nuo kosulio ir bronchito bei kaip kartumynas, žadinantis virškinimą. Turi saponinų. Patikimų veiksmingumo tyrimų ir EMA monografijos nėra. Nepainioti su amerikietiška senegine gaisrene, kuri turi monografiją ir kitokią sudėtį.
Kaip atrodo
Žemas daugiametis augalas, 6–20 cm aukščio, sudarantis purius velėninius lapų rozečių kupstus. Rozetiniai lapai atvirkščiai kiaušiniški, stiebiniai lancetiški ir siauresni. Žiedai intensyviai mėlyni arba tamsiai mėlyni (rečiau rausvi ar balti), dvišoniai, su dviem dideliais, spalvotais taurelės lapelių „sparneliais“ ir kuokštuota „valtele“, viršūniniame kekėje. Auga kalkinguose, sausuose šlaituose ir pievose.
Rinkimas
Renkama: žydinti žolė su šaknimi.
Kada: gegužė – liepa.
Forma: užpilas.
Antrininkai
- paprastoji gaisrenė – panašūs mėlyni žiedai, bet be lapų rozetės ir nėra karti; nepavojinga
- veronikos – smulkūs mėlyni žiedai, bet su 4 vainiklapiais ir 2 kuokeliais
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.