
Šliaužiančioji notra
Ajuga reptans L.
Tradicinis panaudojimas
EMA monografijos nėra. Anksčiau laikyta vaistiniu augalu, šiandien šioje srityje primiršta; Austrijos liaudies medicinoje žolės arbata buvo geriama sergant kvėpavimo takų ligomis. Tyrimai tik laboratoriniai ir su gyvūnais. Jauni lapai ir žiedai kartais valgomi.
Kaip atrodo
Žema 15–30 cm daugiametė lapuočių miškų ir pievų žolė, sudaranti kilimus dėl šliaužiančių, įsišaknijančių ūsų. Lapai skrotelėje, atvirkščiai kiaušiniški, lygiakraščiai arba negiliai danteliuoti. Stiebas keturbriaunis, apaugęs plaukeliais dviejose priešingose pusėse. Mėlynai violetiniai lūpiniai žiedai netikruose menčiuose sudaro varpą; apatinė lūpa didelė, trijų skilčių, viršutinė labai trumpa.
Rinkimas
Renkama: žolė, jauni lapai, žiedai.
Kada: balandis – birželis.
Forma: užpilas, virtuvė (jauni lapai, žiedai).
Antrininkai
- paprastoji notrelė – žiedai tankiame, cilindriškame žiedyne, be antžeminių ūsų; nepavojinga
- gebenlapė barbula – šliaužianti, lapai apvalūs inkstiški, žiedai lapų pažastyse; nepavojinga
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.