
Paprastoji česnakė
Alliaria petiolata (M.Bieb.) Cavara & Grande
Lenkiški liaudiški pavadinimai: czosnkowe ziele, bździucha
Tradicinis panaudojimas
EMA monografijos nėra. Liaudies medicinoje žolės užpilas buvo vartojamas nuo kirmėlių (askaridžių), esant spazmams, peršalimui ir skorbutui, o švieži lapai ar lapų sultys dedamos ant sunkiai gyjančių žaizdų ir opų. Lapuose daug vitamino C ir A, o skonis primena česnaką su garstyčiomis; česnakės sėklų kaip prieskonio rasta ir prieš 6 tūkstančius metų gamintuose induose. Gydomasis poveikis klinikiniais tyrimais nepatvirtintas.
Kaip atrodo
30–100 cm aukščio dvimetis augalas, sutrintas kvepia česnaku. Pirmaisiais metais žiemą žaliuojanti inksto formos lapų rozetė. Antraisiais metais status stiebas su širdiškais ar trikampiais, stambiai dantytais lapais ant ilgų lapkočių. Žiedai smulkūs, balti, keturžiedlapiai, susitelkę kekėje viršūnėje. Vaisiai – ilgi, styrantys ankščiai su juodomis sėklomis.
Rinkimas
Renkama: jauni lapai, žiedai, sėklos.
Kada: kovas – birželis.
Forma: virtuvė (žalios lapai salotoms, pestui, sumuštiniams), prieskonis iš sėklų.
Antrininkai
- Našlaitės ir gaurinė šunažolė – panašūs širdiški, dantyti lapai, bet sutrinti nekvepia česnaku
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.