
Smirdančioji snaudalė
Geranium robertianum L.
Lenkiški liaudiški pavadinimai: pychawiec
Tradicinis panaudojimas
Liaudies medicinoje sutrintą žolę dėdavo ant žaizdų ir opų, o žolės ir šaknų nuovirą duodavo nuo viduriavimo ir kraujavimo iš nosies. EMA monografijos nėra. 2025 m. tyrimų apžvalga aprašo taninus, flavonoidus ir eterinį aliejų bei antioksidacinį ir antibakterinį poveikį laboratorijoje, bet autoriai pabrėžia, kad žinių vis dar nepakanka ir klinikinių tyrimų nėra.
Kaip atrodo
Augalas 20–40 cm, plaukuotas, trapiais, dažnai paraudusiais stiebais, o patrynus – nemalonaus kvapo. Lapai apskritimo kontūro trikampiai, delniškai 3–5 skiltų, su giliai įpjautomis skiltimis. Žiedai rožiniai, apie 1–1,6 cm, po du ant žiedkočio, vainiklapiai su baltomis juostelėmis. Vaisius su ilgu snapeliu.
Rinkimas
Renkama: žolė.
Kada: gegužė – rugpjūtis.
Forma: užpilas, kompresas.
Antrininkai
- smulkioji snaudalė ir kitos smulkios snaudalės – panašios, gėlės mažesnės, be nemalonaus kvapo; nepavojingos
- pievinė snaudalė – daug didesnė, gėlės melsvai violetinės; nepavojinga
Informacija yra edukacinė ir aprašo tradicinį vartojimą pagal EMA/HMPC (Europos vaistų agentūros ir jos augalinių vaistų komiteto) monografijas. Ji nepakeičia gydytojo ar vaistininko patarimo. Niekada nevartok augalo, kurio neatpažįsti 100 %.
