
Didysis klausimas
Rutulys ar plokščia?
Žemės formos tyrimas
✦ Patvirtinta
Žemė yra rutulys, tiksliau – ties ašigaliais šiek tiek suplotas rutulys (spindulys ties pusiauju 6378 km, ties ašigaliais 6357 km). Tai vienas geriausiai patikrintų dalykų moksle.
Teiginiai ir įrodymai
- Plokščiažemiai: Horizontas visada atrodo plokščias. Įrodymai: Žemė milžiniška. Iš akių aukščio horizontas tėra už 5 km nuo tavęs, todėl kreivumo nesimato. Iš lėktuvo vos vos, iš baliono 35 km aukštyje – aiškiai.
- Plokščiažemiai: Vanduo visada ieško lygio, taigi vandenynas turi būti plokščias. Įrodymai: Lygis – tai kryptis, statmena gravitacijai. Gravitacija traukia į Žemės centrą, todėl vandenyno paviršius išsidėsto rutuliu.
- Plokščiažemiai: Jei Žemė suktųsi, mes tai justume. Įrodymai: Tolygaus judėjimo nejaučiama, kaip ir lėktuve. Žemė apsisuka kartą per parą, labai švelniai. Tačiau sukimąsi matyti Fuko švytuoklėje ir uraganų sūkuriuose, kurie šiaurėje sukasi į kairę, o pietuose į dešinę.
- Plokščiažemiai: Nuotraukos iš kosmoso yra klastotė. Įrodymai: Jas daro daugelio šalių agentūros, kurios tarpusavyje konkuruoja, privačios bendrovės ir mėgėjai su balionais. Kosminę stotį plika akimi matyti, kai ji skrenda virš Lenkijos.
- Plokščiažemiai: Antarktida – tai ledo siena aplink plokščią Žemę. Įrodymai: Žmonės Antarktidą kerta skersai, pavyzdžiui, Børge Ousland vienas 1997 m. Ten veikia keliasdešimt tyrimų stočių. Skrydis Santjagas–Sidnėjus trunka apie 14 valandų, o plokščiame žemėlapyje jis būtų kelis kartus ilgesnis.
- Plokščiažemiai: Saulė – maža lempa, skriejanti žemai virš disko. Įrodymai: Tolstanti lempa mažėtų. Saulė leisdamasi išlaiko tą patį dydį ir slepiasi už horizonto iš apačios. Plokščioje Žemėje jos šviesa visada kur nors būtų matyti.
- Plokščiažemiai: Laivas dingsta dėl perspektyvos, o žiūronai jį sugrąžina. Įrodymai: Perspektyva viską mažina vienodai. Laivas dingsta iš apačios: pirma korpusas, paskui stiebai. Žiūronai didina, bet už kreivumo pasislėpusio korpuso negrąžins.
- Plokščiažemiai: Bedfordo kanale kreivumo nesimato. Įrodymai: Virš vandens šviesa lūžta (refrakcija). Wallace'as 1870 m. pastatė kuoliukus vienodame aukštyje, ir vidurinis iškilo virš linijos. Kreivumas buvo.
Patikrink pats
Plokščiažemiai teisūs dėl vieno dalyko: verta tikrinti pačiam, o ne tikėti žodžiu. Todėl žemiau pateikti bandymai, kuriuos atliksi be jokios kosmoso agentūros.
- Laivas už horizonto: Pasiimk žiūronus prie Baltijos jūros ir stebėk tolstantį didelį laivą. Pirma pradings korpusas, paskui antstatas, galiausiai stiebai.
- Šešėlis Mėnulyje: Mėnulio užtemimo metu Žemės šešėlis visada apvalus, nesvarbu, ar Mėnulis stovi aukštai, ar žemai. Apvalų šešėlį iš visų pusių meta tik rutulys.
- Dvi lazdos kaip Eratostenas: Susitark su kuo nors iš kito Lenkijos galo. Tą pačią saulėtą vidurdienį išmatuokite vertikalios lazdos šešėlį. Kampai bus skirtingi, o iš skirtumo apskaičiuosi Žemės apimtį. Išbandyk skaičiuotuve.
- Šiaurinė žvaigždė: Šiaurinės žvaigždės aukštis virš horizonto lygus tavo geografinei platumai: Gdanske apie 54°, Zakopanėje apie 49°. Pietų Kryžiaus iš Lenkijos nepamatysi visai.
- Paskambink į Japoniją: Kai pas mus vidurdienis, Tokijuje yra 19 ar 20 valanda, o Niujorke 6 ryto. Saulė visada apšviečia pusę rutulio.
- Du saulėlydžiai: Atsigulk paplūdimyje ir žiūrėk, kol saulė pradings. Tada greitai atsistok. Pamatysi ją dar kartą, nes iš aukštesnio taško toliau matyti už išlinkimo.
Kaip žmonės sužinojo Žemės formą
- ok. 500 p.n.e. · Pitagorininkai: Pirmieji graikai, prabilę apie apvalią Žemę.
- ok. 350 p.n.e. · Aristotelis: Įrodinėja Žemės rutuliškumą: Žemės šešėlis Mėnulyje visada apvalus, o važiuojant į pietus žvaigždės keičiasi.
- ok. 240 p.n.e. · Eratostenas: Matuoja šešėlį Aleksandrijoje ir Sienoje ir apskaičiuoja Žemės apimtį kelių ar keliolikos procentų paklaida.
- 1230 · Viduramžiai: Sakrobosko vadovėlis „Apie sferą“ visoje Europoje moko studentus, kad Žemė yra rutulys. Mitas apie plokščią Žemę viduramžiais atsirado tik XIX amžiuje.
- 1519–1522 · Magelanas ir Elkanas: Pirmoji kelionė aplink pasaulį. Jie plaukia į vakarus, o grįžta iš rytų.
- 1838 · Bedfordo lygumos kanalas: Samuelis Rowbothamas žiūri išilgai 10 km kanalo ir tvirtina, kad kreivumo nesimato. Gimsta šiuolaikinis plokščiažemių judėjimas.
- 1870 · Alfredas Wallace'as: Pakartoja bandymą su vienodo aukščio kuoliukais ir parodo kreivumą. Laimi lažybas.
- 1961 · Gagarinas: Pirmasis žmogus, apskriejęs Žemę kosmose.
- 1972 · Mėlynasis rutulys: Apollo 17 įgula nufotografuoja visą apvalią Žemę.
- od 2014 · Plokščiažemių sugrįžimas: Filmai internete atgaivina judėjimą. Šiandien bet kuris mėgėjas gali paleisti balioną su kamera 30 km aukštyn ir pats tai patikrinti.