
Šlaunikaulis ir Eifelio bokštas
Graži istorija su tikra pradžia ir prirašyta pabaiga
◐ Tiriama
Anatomas parodė inžinieriui perpjautą šlaunikaulį. Inžinierius sušuko: „Tai mano kranas!“. Ar po dvidešimties metų iš šio kaulo išaugo Eifelio bokštas?
Kas: Hermann von Meyer, Karl Culmann, Maurice Koechlin · Kada: 1866–1889 · Kur: Ciurichas, Šveicarija ir Paryžius, Prancūzija
Gamta ir išradimas
Šlaunikaulio galvos vidus yra akyta strypelių tinklas. Jie išsidėsto išilgai linijų, kuriomis eina slėgis nuo kūno svorio.
Grafinė statika, tai yra jėgų linijų braižymas konstrukcijose, ir santvaros, užtikrinančios didelį tvirtumą naudojant nedaug medžiagos.
Pasakojimas
XIX a. septintajame dešimtmetyje Ciuriche anatomas Hermannas von Meyeris tyrinėjo kaulų pjūvius. Jis pastebėjo, kad strypeliai šlaunikaulio galvoje nėra išsidėstę netvarkingai, o sudaro lankus, tarsi kas juos būtų suprojektavęs.
Jis parodė brėžinius inžinerijos profesoriui Karlui Culmannui, kuris kaip tik plėtojo grafinę statiką. Culmannas juose atpažino įtempių linijas, kokias skaičiavo lenktam kranui. Susitikimas įkvėpė chirurgą Juliusą Wolffą, kuris paskelbė, kad kaulas perstatomas pagal apkrovą. Tai dabar Wolffo dėsnis.
Dabar pridedame pabaigą. Dažnai girdime, kad Eifelio bokštas buvo suprojektuotas pagal šlaunikaulį. Projektą iš tiesų nubraižė Maurice'as Koechlinas, kuris 1873–1877 m. Ciuriche studijavo būtent pas Culmanną. Jis galėjo žinoti kaulo istoriją.
Tačiau nėra jokio įrašo, kad Koechlinas ar Eifelis būtų galvoję apie kaulą. Biomimetikas Julianas Vincentas šią versiją vadina pasaka. Bokštas buvo skaičiuojamas pagal vėjo slėgį, o jo forma kyla iš skaičiavimų. Bendras kaulo ir bokšto protėvis veikiau yra tas pats būdas mąstyti apie jėgas.
Kaip tai veikia
- Slėgio linijos: Kūno svoris spaudžia kaulo galvą iš viršaus ir iš šono. Kaulo trabekulės išsidėsto išilgai gniuždymo ir tempimo krypčių.
- Mažai medžiagos: Kaulas viduje tuščias ir ažūrinis. Medžiaga yra tik ten, kur teka jėgos.
- Santvara: Eifelio bokštas taip pat ažūrinis: geležinės grotelės atlaiko jėgas, o visa kita yra oras. Todėl jis sveria mažiau, nei leistų manyti jo dydis.
Tyrimas: faktai ir teorijos
Dokumentuota
- Meyeris ir Culmannas XIX a. 7-ajame dešimtmetyje palygino šlaunikaulio trabekules su įtempių linijomis krane.
- Maurice'as Koechlinas 1873–1877 m. studijavo Ciuricho politechnikoje pas Carlą Culmanną.
- Koechlinas ir Émile'is Nouguier yra pirmojo bokšto projekto, sukurto 1884 m., autoriai.
Teorijos
- Bokštas nukopijuotas nuo kaulo. Šalininkų argumentai: Koechlinas žinojo Culmanno mokyklą, o bokšto forma primena žemyn plečiantis kaulą. Ką sako dokumentai: Nėra jokių užrašų, laiškų ar pasisakymų, siejančių projektą su kaulu.
- Bendra mąstymo mokykla. Šalininkų argumentai: Culmannas mokė, kaip braižyti jėgų tėkmę. Tuo pačiu metodu rėmėsi ir kaulo aprašymas, ir santvarų projektavimas. Ką sako dokumentai: Koechlino studijos pas Culmanną patvirtintos biografijose.
Ko mes nežinome: Ar Koechlinas kada nors matė Meyerio kaulų brėžinius. Ar Culmanno kranas nuo pat pradžių buvo braižomas kaip lenktas, ar vėliau buvo pritaikytas prie kaulo.
Patikrink pats
- Kaulas iš sultinio: Paprašyk namuose perpjauto sultinio kaulo arba pas mėsininką. Apžiūrėk kempinišką vidų per lupą. Pamatysi lankais išsidėsčiusias trabekules.
- Bokštas iš makaronų: Iš sauso spagečio ir plastilino pastatyk du vienodo aukščio bokštus: vieną pilną, kitą iš trikampių. Patikrink, kuris išlaikys daugiau monetų turėdamas mažiau lazdelių.
- Šiaudelis ir popierius: Susuk lapą į vamzdelį ir užstatyk ant jo knygą. Tada tokį patį lapą sulenk plokščiai ir pabandyk tą patį. Forma iš popieriaus padaro konstrukciją.
Kas tikrai žinoma
Meyerio ir Culmanno susitikimas 7-ajame dešimtmetyje (XIX a.) yra gerai dokumentuotas ir davė pradžią Wolffo dėsniui. Koechlinas tikrai buvo Culmanno mokinys. Tiesioginės šlaunikaulio įtakos Eifelio bokšto projektui nepatvirtina joks dokumentas, o specialistai tai laiko prielaida.