
Vikingų saulės akmuo
Kristalas, matantis saulę pro debesis
◐ Tiriama
Sagos kalba apie akmenį, kuris debesuotą dieną parodydavo saulę. Fizikai patikrino. Tai veikia.
Kas: Šiaurės jūrininkai · Kada: IX–XVI a. · Kur: Islandija, Atlantas
Pasakojimas
Islandų sagoje apie karalių Olafą yra scena: dangus apsiniaukęs, karalius klausia, kur saulė. Kažkas pakelia saulės akmenį ir parodo vietą. Karalius patikrina ir pripažįsta, kad jis teisus.
Vikingai plaukiojo iš Norvegijos į Islandiją ir Grenlandiją be kompaso, o šiaurės Atlante dažnai būna rūkas ir debesys. Kaip jie nepasimesdavo?
Mokslininkai įtaria islandiškojo špato kristalą, skaidrų kalcitą, kuris Islandijoje guli po kojomis.
Kaip tai veikia
- Poliarizuota šviesa: Dangaus šviesa yra poliarizuota žieduose aplink saulę, net per debesis. Akis to nemato.
- Dvigubas vaizdas: Kalcitas išskaido šviesą į du vaizdus. Kai abu vienodai šviesūs, kristalas rodo saulės kryptį.
- Kursas: Žinodamas saulės padėtį ir paros laiką, navigatorius nustato šiaurę ir laikosi kurso.
Patikrink pats
- Poliarizuoti akiniai: Kai dangus apsiniaukęs, sukiok poliarizuotus akinius ir žiūrėk į mėlyną dangaus kampelį. Tam tikroje padėtyje dangus patamsėja. Taip vikingai galėjo surasti paslėptą Saulę.
- Kalcitas ant laikraščio: Mineralų parduotuvėje nusipirk kalcito kristalą (islandinį špatą) ir padėk jį ant teksto. Pamatysi dvigubą užrašą.
- Telefono ekranas: Pažvelk į telefono ekraną pro poliarizuotus akinius ir pasuk galvą. Ekranas užgęsta ir vėl sugrįžta. Tai tas pats reiškinys, kurį jautė saulės akmuo.
Kas tikrai žinoma
Fizikai iš Renno (2011 m.) parodė, kad kalcitu galima nustatyti Saulės kryptį kelių laipsnių tikslumu, net po saulėlydžio. 2013 m. buvo aprašytas kalcito kristalas iš 1592 m. laivo nuolaužų prie Olderni salos, gulėjęs šalia navigacijos prietaisų. Ginčytina išlieka, ar vikingai jį tikrai naudojo, nes jų laikų kristalo nerasta.