Įženk į mišką
Graikiška ugnis
Dingusios meistrų paslaptys

Graikiška ugnis

Liepsna, degusi ant vandens

◐ Tiriama

Bizantijos laivai spjaudė ugnimi, kurios vanduo negesino. Receptas buvo valstybės paslaptis ir žuvo kartu su imperija.

Kas: Kalinikas iš Heliopolio · Kada: ok. 672 · Kur: Konstantinopolis

Žiūrėti iliustruotą istorijąnuotraukos, animacijos ir bandymai, kuriuos gali atlikti pats

Pasakojimas

Apie 672 metus į Konstantinopolį atvyko architektas Kalinikas, pabėgėlis iš Sirijos. Jis atsivežė skystos ugnies receptą.

Bizantiečiai jį svaidė iš bronzinių sifonų laivų priekiuose. Jis degė jūros paviršiuje ir sėjo siaubą. Padėjo apginti miestą per arabų apsiaustis 674–678 ir 717–718 metais.

Receptą žinojo tik kelios šeimos, o imperatorius uždraudė jį atskleisti svetimiems. Laikui bėgant jis dingo ir iki šiol niekas nežino, kokia buvo tiksli sudėtis.

Kaip tai veikia

  1. Kuras: Greičiausiai nafta nuo Juodosios jūros, galbūt su pušų sakais, kurie sutirštindavo skystį.
  2. Sifonas: Skystis buvo pašildomas uždarame bake ir siurblio išstumiamas per bronzinį vamzdį, kaip iš liepsnosvaidžio.
  3. Ant vandens: Nafta yra lengvesnė už vandenį, todėl degė ant bangų. Gesinti ją esą galėjo tik smėlis, actas arba šlapimas.

Patikrink pats

  1. Aliejus ant vandens: Įpilk į stiklinę vandens, o ant jo šaukštą aliejaus, be jokios ugnies. Aliejus lieka viršuje, todėl degančios naftos vandeniu užgesinti neįmanoma.
  2. Skaityk kronikas: Bizantijos kronikose aprašomi sifonai, vamzdžiai ir jūroje degusi ugnis. Surašyk visas rastas detales ir palygink su istorikų versijomis.
  3. Naftos žemėlapis: Rask žemėlapyje natūralius naftos išsiliejimus prie Juodosios ir Kaspijos jūrų. Bizantijai iki jų buvo arčiau, nei manai.

Kas tikrai žinoma

Ginklas tikrai egzistavo, tai patvirtina bizantiečių ir arabų kronikos. Ginčijama sudėtis. Istorikai dažniausiai spėja, kad tai nafta su sakais, bet įrodymų nėra.

Kodėl dingo: Paslaptis buvo saugoma taip gerai, kad žuvo kartu su žmonėmis, kurie ją žinojo.

Šaltiniai