
Genio galva
Amortizatorius, pasirodęs esąs kūjis
◐ Tiriama
Genys daužo snapu į medį tūkstančius kartų per dieną ir negauna smegenų sukrėtimo. Daug metų buvo manoma, kad jo galvoje yra amortizatorius. Pagal tai inžinieriai projektavo šalmus.
Kas: Sam Van Wassenbergh ir komanda · Kada: 2006–2022 · Kur: Antverpenas, Belgija
Gamta ir išradimas
Genys turi akytą kaukolės kaulą, ilgą poliežuvio kaulą, apsukantį galvą, ir mažas smegenis, glaudžiai sutalpintas kaukolėje. Snapas daužia medieną dideliu greičiu.
Gynybinių apsaugų ir šalmų, įkvėptų gedžio galvos, projektai, o po naujų tyrimų taip pat geresnis supratimas, kaip maži dydžiai saugo smegenis.
Pasakojimas
Didysis genys daužia kamieną kelių metrų per sekundę greičiu, o stabdo per centimetro dalį. Žmogaus smegenys nuo tokių perkrovų seniai būtų nukentėjusios.
Tyrėjai vardijo vieną po kito požymius, kurie turėjo saugoti smegenis: akytą kaulą kaip putą, poliežuvio kaulą, apsuktą aplink kaukolę kaip saugos diržą, tamprų snapą. Remiantis tuo atsirado šalmų ir elektronikos apsaugų projektai.
2022 metais Sam Van Wassenbergh komanda greitąja kamera nufilmavo trijų rūšių genius ir išmatavo galvos stabdymą. Paaiškėjo, kad galva smūgio beveik nesilpnina. Ji veikia kaip standus plaktukas.
Tai logiška: jei galva sugertų energiją, genys turėtų daužyti stipriau, kad išskaptuotų skylę. Smegenis saugo pirmiausia tai, kad jos mažos. Skaičiavimai parodė, kad spaudimas jose yra žemiau smegenų sukrėtimo ribos, žinomos primatams.
Kaip tai veikia
- Mažos smegenys: Kuo mažesnės smegenys, tuo mažesnis spaudimas jose esant tokiam pat stabdymui. Gedžio smegenys sveria kelis gramus.
- Standi galva: Visa energija eina į medieną, o ne į kaukolę. Snapas ir galva veikia kartu kaip kietas plaktukas.
- Sekundės dalis: Kiekvienas smūgis trunka labai trumpai. Trumpi impulsai smegenims mažiau pavojingi nei ilgi.
Tyrimas: faktai ir teorijos
Dokumentuota
- Genio galva smūgio metu stabdoma labai trumpu atstumu.
- Genys turi akytą kaukolės kaulą ir ilgą poliežuvinį kaulą.
- 2022 m. matavimų metu galva smūgių beveik nesilpnino.
Teorijos
- Amortizatorius. Šalininkų argumentai: Akytas kaulas ir poliežuvinis kaulas atrodo kaip slopinantys elementai. Ką sako dokumentai: 2006–2015 m. modeliai ir simuliacijos, be gyvų paukščių matavimų kalimo metu.
- Plaktukas su mažomis smegenimis. Šalininkų argumentai: Slopinimas silpnintų kalimą, o mažos smegenys atlaiko dideles perkrovas. Ką sako dokumentai: Greitosios kameros įrašai ir skaičiavimai (Current Biology, 2022).
Ko mes nežinome: Ar po metų kalimo geniai turi bent kokių nors smegenų pažeidimo žymių. Kokį vaidmenį atlieka poliežuvinis kaulas, jei jis neamortizuoja.
Patikrink pats
- Būgnų ritmas miške: Pavasarį miške paklausyk genio būgnijimo. Suskaičiuok smūgius vienoje serijoje. Paprastai jų būna keliolika per mažiau nei sekundę.
- Plaktukas ir kempinė: Įkalk vinį į gabalą minkštos medienos paprastu plaktuku, o paskui plaktuku, apvyniotu kempine. Pajusi, kodėl genys nereikalingas amortizatoriaus.
- Mažas ir didelis: Numesk iš to paties aukščio ant kilimo mažą ir didelį kietai virtą kiaušinį su lukštu. Patikrink, kuris dažniau skyla. Didesnis ir sunkesnis patiria didesnes jėgas.
Kas tikrai žinoma
2022 m. matavimai (Van Wassenbergh ir kt., Current Biology) parodė, kad genio kaukolė veikia ne kaip amortizatorius, o kaip standus plaktukas, o smegenis saugo daugiausia jų mažas dydis. Ankstesnė amortizatoriaus hipotezė buvo plačiai kartojama be tiesioginių matavimų.