
Romėniškasis dodekaedras
Daugiau nei šimtas bronzinių mįslių ir daugiau nei penkiasdešimt atsakymų
◐ Tiriama
Teniso kamuoliuko dydžio, dvylika penkiakampių sienelių, kiekvienoje apvali skylė skirtingo dydžio, kampuose rutuliukai. Jų jau rasta daugiau nei šimtas. Niekas nežino, kam jie buvo naudojami.
Kas: Romėnų Galijos amatininkai · Kada: II–IV a. po Kr., pirmasis aprašytas 1739 m. · Kur: Galija, Germanija, Britanija
Pasakojimas
Pirmasis dvyliktaedris buvo parodytas Londono antikvarų draugijai 1739 metais. Jis rastas lauke Hertfordšyre. Nuo to laiko jų rasta apie 130, nuo Britanijos iki Vengrijos.
Jie lieti iš bronzos prarandamo vaško būdu, yra 4–11 cm dydžio, sveria nuo 35 g iki 1 kg. Sienelių angos skirtingo skersmens, nuo 6 iki 40 mm. Jie neturi jokių užrašų ar padalų ir beveik neturi nusidėvėjimo žymių.
Įdomu tai, kad jų nerasta pačioje Italijoje. Jie pasitaiko karinėse stovyklose, kapuose, pirtyse, monetų lobyje ir net upės dugne. Daugiausia pagaminti Galijoje, dabartinėje Prancūzijoje.
2023 metais mėgėjai archeologai iš Norton Disney kaimo Anglijoje iškasė puikios būklės dvyliktaedrį. Tai trisdešimt trečias iš romėnų Britanijos teritorijos. Mįslė vėl pateko į laikraščių pirmuosius puslapius.
Kaip tai veikia
- Liejimas: Vaškas buvo suformuojamas į dvyliktaedžio formą, aplipinamas moliu ir ištirpdomas. Į tuščią formą buvo pilama bronza. Tam reikėjo didelio įgudimo.
- Rutuliukai: Rutuliukai kampuose dažnai būdavo prilituojami atskirai. Dėl jų daiktas stabiliai stovi ant bet kurios sienelės.
- Skirtingos angos: Kiekviena sienelė turi skirtingo dydžio angą. Tuo remiasi daugybė teorijų: nuo monetų matuoklio iki taikiklio.
Tyrimas: faktai ir teorijos
Dokumentuota
- Rasta apie 130 vienetų, daugiausia Galijoje ir šalyse į šiaurę nuo Alpių.
- Jie datuojami II–IV a. po Kr. ir yra lieti iš bronzos.
- Jie neturi užrašų, padalų ar ryškių nusidėvėjimo žymių.
Teorijos
- Matavimo prietaisas. Šalininkų argumentai: Žiūrint pro dvi priešingas angas, būtų galima įvertinti atstumą. Ką sako dokumentai: Nėra padalų ir užuominų romėnų matininkystės tekstuose.
- Pirštinių mezgimo įrankis. Šalininkų argumentai: Atkurti dvyliktaedžiai leidžia ant jų megzti pirštinių pirštus. Ką sako dokumentai: Seniausias žinomas mezgimo ant kaištelių aprašymas yra iš 1535 metų, o panašus dvidešimtaedis neturi angų.
- Religinis arba būrimo daiktas. Šalininkų argumentai: Dvyliktaedis turėjo ypatingą reikšmę graikų filosofijoje, o daug radinių rasta kapuose. Ką sako dokumentai: Netiesioginiai įrodymai iš radimo vietų, be teksto.
- Liejiko įgūdžių demonstravimas. Šalininkų argumentai: Nulieti tokią formą buvo sunku ir brangu. Ką sako dokumentai: Nėra tiesioginių įrodymų.
Ko mes nežinome: Kam jie buvo naudojami ir ar visi buvo naudojami tam pačiam. Kodėl jų nėra Italijoje. Kodėl angos skirtingo skersmens.
Patikrink pats
- Sulankstyk dvyliktaedį: Atsispausdink taisyklingojo dvyliktaedžio išklotinę, kiekvienoje sienelėje iškirpk skirtingo dydžio skylutę ir suklijuok. Kampuose priklijuok plastilino rutuliukus. Turi modelį savo teorijoms.
- Išbandyk teoriją: Išbandyk kiekvieną teoriją modelyje: pažiūrėk ppro dvi skylutes į tolimą medį, pridėk monetas, apvyniok kamuoliukus vilnos siūlu. Užsirašyk, kuri teorija tau atrodo geriausia ir kodėl.
- Lošimo kauliukas: Nusipirk dvylikasienį kauliuką žaidimų parduotuvėje. Metyk jį 60 kartų ir suskaičiuok, ar kiekvienas skaičius iškrenta maždaug po penkis kartus.
Kas tikrai žinoma
Dvyliktaedžiai gerai aprašyti: žinoma, iš ko ir kaip jie buvo gaminami, kur ir iš kokio laikotarpio jie yra. Jų paskirties nežinome. Paskelbta daugiau nei penkiasdešimt hipotezių ir nė viena nepatvirtinta.
Kodėl dingo: Joks romėnų tekstas ar vaizdas apie dvyliktaedrius neužsimena. Jų paskirtis dingo kartu su žmonėmis, kurie jais naudojosi.