
Majų mėlis
Spalva, išgyvenusi tūkstantį metų džiunglėse
✦ Patvirtinta
Freskos Bonampake ir Čičen Ice išliko daugiau nei tūkstantį metų karštame, drėgname klimate. Jų mėlis vis dar ryškus. Net koncentruota azoto rūgštis jam nekenkia.
Kas: Majai ir actekai · Kada: apie 800 m. – XIX a. · Kur: Jukatanas ir Mezoamerika
Pasakojimas
Majai šia spalva dažė šventyklų sienas, skulptūras, keramiką ir knygas. Turkio mėlyna jiems siejosi su lietumi ir dievu Chaaku.
Majų mėlis nepaprastai atsparus. Neblunka saulėje, jo neėda grybai, atlaiko rūgštis ir šarmus. Daugelį metų tyrėjai negalėjo suprasti, iš ko jis pagamintas.
XX amžiaus šeštame ir septintame dešimtmetyje nustatyta, kad tai dviejų sudedamųjų dalių mišinys: indigo dažiklio iš indigo augalo lapų ir baltojo molio paligorskito. Kiekvienas atskirai yra paprastas. Kartu jie sukuria kai ką išskirtinio.
1993 metais meksikiečių istorikas ir chemikas Constantino Reyes-Valerio paskelbė receptą, atkurtą iš senųjų kronikų ir paveikslų tyrimų. 2008 metais tyrėjai parodė, kad Čičen Icoje mėlis buvo gaminamas prie šventojo šulinio, deginant kopalo smilkalus su indigo lapais ir moliu.
Kaip tai veikia
- Dvi sudedamosios dalys: Indigo augalo lapai duoda mėlyną dažiklį. Paligorskito molyje yra ilgų, mikroskopinių kanalėlių.
- Kaitinimas: Mišinys buvo kaitinamas. Indigo molekulės įsiskverbdavo į molio kanalėlius ir likdavo juose įkalintos.
- Molio šarvai: Molis apsaugo dažiklį nuo šviesos, vandens, rūgščių ir mikroorganizmų. Todėl spalva neblunka.
Patikrink pats
- Džinsai saulėje: Padėk ant palangės seną indigo spalva dažyto džinso gabalėlį ir pusę uždenk kartonu. Po mėnesio palygink. Paprastas indigo blunka, o majų mėlis – ne.
- Dažiklis molyje: Išmaišyk truputį baltojo kosmetinio molio su vandeniu ir lašu mėlyno maistinio dažiklio. Kai išdžius, pusę nuplauk po čiaupu. Pažiūrėk, kiek spalvos liko.
- Ieškok mėlio: Internete pasižiūrėk Bonampako freskų nuotraukų. Surask turkio mėlyną fono spalvą ir palygink su kitomis spalvomis, kurios labiau išblėso.
Kas tikrai žinoma
Majų mėlio sudėtis (indigo ir paligorskitas) nustatyta XX amžiuje, o receptas atkurtas 1993 metais. Atsparumas atsiranda dėl dažiklio įkalinimo molio kanalėliuose. Indigo ir molio sąveikos detalės vis dar tiriamos.
Kodėl dingo: Po Ispanijos užkariavimo mėlis dar buvo naudojamas vienuolynuose XVI amžiuje, o Kuboje – iki XIX amžiaus. Paskui išėjo iš apyvartos, o receptas pasimetė.