
Stado
Stada (žmonių būriai), sekminių žaidynės
Pavasario sambūris su šokiais ir žaidimais, kurį XV a. pradžios pamokslininkai smerkė kaip pagonišką. Łukasz iš Koźmino rašė, kad „lenkų kalba“ tokie būriai vadinami „stada“, o merginos šoka su kalavijais, „tarsi aukai demonams“. Długosz aprašė jas kaip žaidynes dievybėms pagerbti per Sekmines.
Kiek patikimos šios žinios
Patvirtinta šaltiniuose
Iš kur apie tai žinome
Łukasz iš Wielkis Koźmino, pamokslas Sekminėms (apie 1405–1412); Jan Długosz, Metraščiai, I knyga (XV a.); Kosmas Prahietis (XII a.) apie žaidynes apie Sekmines. Šiuolaikinė forma: gimtatikių rekonstrukcija nuo 2016 m.
Kuo tikėta
Tikra tik tai, kad žmonės rinkosi šokių, dainų ir varžybų. Kad tai buvo sena pagoniška šventė, žinome tik iš pamokslininkų ir Długoszo vertinimų. Kosmas Prahietis rašė apie šokius protėvių dvasių garbei tuo pačiu laikotarpiu. Karol Potkański manė, kad XVI a. paprotys virto sekminių atlaidais.
Kur
Lenkija (XV a. įrašai); panašios šventės Čekijoje ir Rusioje
Įdomybė
Dabartinės Stado šventės, kuriose dalyvauja rodnovercai, yra XXI a. rekonstrukcija. Merginų šokis su kalavijais perimtas iš kroatų papročio ljelje (kraljice), įrašyto į UNESCO sąrašą, o ne iš senųjų lenkų užrašų.
Paveikslas yra meninė vizija, paremta archeologija ir aprašymais, o ne tikslus atvaizdas.