Įženk į mišką
Ślęża, meninė vizija
DI iliustracija
Slavai · Šventos vietos

Ślęża

Sobótkos kalnas, Silensi (Thietmaras)

Patvirtinta šaltiniuose

Aukščiausia Šlenžos masyvo viršūnė (718 m) prie Sobiutkos. Thietmaras XI a. rašė, kad vietiniai gyventojai šį kalną garbino dėl jo didybės ir pagoniškų apeigų. Viršūnėje ir šlaituose yra akmeniniai pylimai ir skulptūros, pavyzdžiui, „meškutis“ ir „mergina su žuvimi“, tačiau dauguma tyrėjų datuoja jas ikislavišku laikotarpiu, nors jų amžius ir kilmė yra ginčytini.

Kiek patikimos šios žinios

Patvirtinta šaltiniuose

Iš kur apie tai žinome

Thietmaras, Kronika VII, 59 (apie 1018 m.): pagonių dėl savo didybės ir apeigų garbinamas kalnas; akmeniniai pylimai ir skulptūros.

Kuo tikėta

Kalno kultas galėjo trukti šimtmečius, o jį perimdavo vis kitos tautos. Šlenžos pavadinimas siejamas su šlenžanų gentimi ir greičiausiai su Silezijos pavadinimu.

Kur

Lenkija (Žemutinė Silezija)

Įdomybė

XII a. Piotras Vlostovicius viršūnėje įkūrė augustinų vienuolyną, o tai dažnai aiškinama noru pakrikštyti senąją šventą vietą.

Paveikslas yra meninė vizija, paremta archeologija ir aprašymais, o ne tikslus atvaizdas.

Žiūrėk GrzyboMapsvisas slavų katalogas su patikimumo antspaudais

Šaltiniai