
Ślęża
Sobótkos kalnas, Silensi (Thietmaras)
Aukščiausia Šlenžos masyvo viršūnė (718 m) prie Sobiutkos. Thietmaras XI a. rašė, kad vietiniai gyventojai šį kalną garbino dėl jo didybės ir pagoniškų apeigų. Viršūnėje ir šlaituose yra akmeniniai pylimai ir skulptūros, pavyzdžiui, „meškutis“ ir „mergina su žuvimi“, tačiau dauguma tyrėjų datuoja jas ikislavišku laikotarpiu, nors jų amžius ir kilmė yra ginčytini.
Kiek patikimos šios žinios
Patvirtinta šaltiniuose
Iš kur apie tai žinome
Thietmaras, Kronika VII, 59 (apie 1018 m.): pagonių dėl savo didybės ir apeigų garbinamas kalnas; akmeniniai pylimai ir skulptūros.
Kuo tikėta
Kalno kultas galėjo trukti šimtmečius, o jį perimdavo vis kitos tautos. Šlenžos pavadinimas siejamas su šlenžanų gentimi ir greičiausiai su Silezijos pavadinimu.
Kur
Lenkija (Žemutinė Silezija)
Įdomybė
XII a. Piotras Vlostovicius viršūnėje įkūrė augustinų vienuolyną, o tai dažnai aiškinama noru pakrikštyti senąją šventą vietą.
Paveikslas yra meninė vizija, paremta archeologija ir aprašymais, o ne tikslus atvaizdas.