
Skratas
Skrzotas, skrzatekas; plg. čekų škrat, vokiečių Schrat
Maža namų ar laukų dvasia lenkų ir čekų tikėjimuose. Jam palankiems namams galėjo nešti grūdų ir pinigų, bet mokėjo ir pasišaipyti. Dažnai buvo painiojamas su kitomis namų dvasiomis, pavyzdžiui, ubożę ar kłobuk.
Kiek patikimos šios žinios
Liaudies tikėjimai
Iš kur apie tai žinome
XIX ir XX a. etnografija (Oskaras Kolbergas „Lud“, Kazimieras Moszyńskis „Slavų liaudies kultūra“).
Kuo tikėta
Skratą šerdavo ir neįžeidinėdavo. Tikėta, kad jį galima išauginti iš kiaušinio, nešiojamo po pažastimi, bet kas turėjo skratą, būdavo įtariamas bendravimu su velniu.
Kur
Lenkija, Čekija
Įdomybė
Žodis turi atitikmenis čekų ir vokiečių kalbose, o tai rodo, kad tikėjimai namų dvasiukais sklido per kalbų ribas.
Paveikslas yra meninė vizija, paremta archeologija ir aprašymais, o ne tikslus atvaizdas.