
Rusalkos
Rusalka, mavka (ukrainiškai)
Jaunų mirusių moterų, ypač nuskendusių ar mirusių prieš vestuves, sielos. Ukrainoje ir Baltarusijoje tikėta, kad per Sekmines jos išlipa iš vandens, sėdi ant beržų ir sūpuojasi šakose. Gražios sirenos su ilgais plaukais įvaizdis yra labiau XIX a. literatūros nei liaudies tikėjimų dalis; Rusijos šiaurėje jos buvo aprašomos kaip bjaurios ir plaukuotos.
Kiek patikimos šios žinios
Liaudies tikėjimai
Iš kur apie tai žinome
Ukrainiečių, baltarusių ir rusų etnografija, XIX a.; pavadinimas kilęs iš romėnų šventės Rosalia per Bizantiją; „Rusalų savaitė“ per Sekmines.
Kuo tikėta
„Rusalų savaitės“ metu nesimaudydavo ir vienas neidavo į javus, nes rusalkos galėjo mirtinai pakutenti. Apsaugodavo kietis: kai rusalka paklausdavo „kietis ar petražolės?“, reikėjo atsakyti „kietis“, ir ji pabėgdavo.
Kur
Rytų slavai; Lenkijoje daugiausia per literatūrą
Įdomybė
Rusalkų pavadinimas kilęs iš romėnų rožių šventės Rosalia, susijusios su mirusiųjų atminimu, kuri per Bizantiją pasiekė slavus. Lenkijoje rusalkos žinomos daugiausia iš literatūros, o liaudies tikėjimuose panašų vaidmenį turėjo boginkės ir skendulės.
Paveikslas yra meninė vizija, paremta archeologija ir aprašymais, o ne tikslus atvaizdas.