
Porevitas
Borevitas, Porovitas; lot. Poreuithus (Saxo), Puruvit (Knýtlinga saga)
Rūgeno ranų dievas, garbintas Charencos pilyje greta Rugievito ir Porenuto. Saxo nurodo tik tiek, kad jo statula turėjo penkias galvas ir neturėjo ginklų. Danai ją sukapojo 1168 m., tuoj po Rugievito statulos sunaikinimo. Jo funkcijų, mitų ar švenčių nežinome.
Kiek patikimos šios žinios
Patvirtinta šaltiniuose
Iš kur apie tai žinome
Saxo Gramatikas, Gesta Danorum XIV (XII–XIII a. sandūra), Charencos užėmimo Rūgene 1168 m. aprašymas; Knýtlinga saga (XIII a.) kartoja šią žinią.
Kuo tikėta
Nežinome, už ką jis buvo garbinamas. Vardas paprastai siejamas su pirmykščiu slavų *pora, tai yra „jėga, spaudimas“. Jacekas Banaszkiewiczius laikė Porevitą ir Porenutą dieviškaisiais dvyniais, papildančiais pagrindinį dievą Rugievitą. Tai hipotezė, o ne šaltinių žinia.
Kur
Rūgenas, Vokietija (ranai, polabių slavai)
Įdomybė
Viskas, ką žinome apie Porevito išvaizdą, telpa viename Saxo kronikos sakinyje. Šiuolaikiniai aprašymai, priskiriantys jam valdžią miškui ar prekybai, yra vėlesnių autorių spėlionės.
Paveikslas yra meninė vizija, paremta archeologija ir aprašymais, o ne tikslus atvaizdas.