
Południca
Przypołudnica (lužiciečių kalba), polednice (čekų kalba), žieminė bobutė
Laukų demonas, rodydavęsis tiesiai vidurdienį per pjūtį. Ją aprašydavo kaip aukštą moterį baltu apdaru, kartais su pjautuvu. Baudė tuos, kurie dirbo didžiausią karštį.
Kiek patikimos šios žinios
Liaudies tikėjimai
Iš kur apie tai žinome
XIX–XX a. etnografija (Oskaras Kolbergas „Lud“, Kazimieras Moszyńskis „Slavų liaudies kultūra“); lužiciečių ir čekų užrašai.
Kuo tikėta
Vidurdienį darbas būdavo nutraukiamas ir ilsimasi pavėsyje. Lužiciečiai pasakojo, kad przypołudnica uždavinėja klausimus, o kas nepajėgia su ja kalbėti iki vidurdienio valandos pabaigos, praranda sveikatą ar gyvybę. Ja gąsdindavo vaikus, kad nelįstų į javus.
Kur
Lenkija, Lužica, Čekija
Įdomybė
Už šio tikėjimo greičiausiai slypi saulės smūgis, kuris ištikdavo pjovėjus, dirbančius karščiausiu paros metu.
Paveikslas yra meninė vizija, paremta archeologija ir aprašymais, o ne tikslus atvaizdas.