
Polevikas
Polewoj, połewik
Lauko demonas, gyvenantis javuose ir juos globojantis, vyriškas pietų demonės (południcos) atitikmuo. Jį aprašydavo kaip žemo ūgio žmogutį žemiškos spalvos veidu, su varpomis vietoj barzdos. Pietų Rusijoje jis turėjo žalius plaukus. Pasirodydavo vidurdienį ir saulei leidžiantis ant rubežiaus.
Kiek patikimos šios žinios
Liaudies tikėjimai
Iš kur apie tai žinome
XIX–XX a. etnografija, daugiausia rusų; B. ir A. Podgórscy, „Wielka księga demonów polskich“ (2005).
Kuo tikėta
Polevikas vedžiodavo žmones po lauką klystkeliais. Vidurdienį ant rubežiaus užsnūdusius dusindavo ir mindė, ypač pavojingas jis buvo girtiems. Per pjūtį bėgdavo nuo pjautuvų ir slėpdavosi paskutiniame pėde. Tą pėdą pagarbiai nešdavo į klojimą, kad polevikas išgyventų iki pavasario.
Kur
Rytų slavai; panašūs tikėjimai ir pas vakarų slavus
Įdomybė
Tikėjimas dvasia, paslėpta paskutiniame pėde, susijęs su rudens derliaus šventės (dożynki) papročiais. Daugelyje regionų paskutinį pėdą iškilmingai vežė namo ir saugojo iki kito sėjos meto.
Paveikslas yra meninė vizija, paremta archeologija ir aprašymais, o ne tikslus atvaizdas.