Įženk į mišką
Polevikas, meninė vizija
DI iliustracija
Slavai · Būtybės ir demonai

Polevikas

Polewoj, połewik

Liaudies tikėjimai

Lauko demonas, gyvenantis javuose ir juos globojantis, vyriškas pietų demonės (południcos) atitikmuo. Jį aprašydavo kaip žemo ūgio žmogutį žemiškos spalvos veidu, su varpomis vietoj barzdos. Pietų Rusijoje jis turėjo žalius plaukus. Pasirodydavo vidurdienį ir saulei leidžiantis ant rubežiaus.

Kiek patikimos šios žinios

Liaudies tikėjimai

Iš kur apie tai žinome

XIX–XX a. etnografija, daugiausia rusų; B. ir A. Podgórscy, „Wielka księga demonów polskich“ (2005).

Kuo tikėta

Polevikas vedžiodavo žmones po lauką klystkeliais. Vidurdienį ant rubežiaus užsnūdusius dusindavo ir mindė, ypač pavojingas jis buvo girtiems. Per pjūtį bėgdavo nuo pjautuvų ir slėpdavosi paskutiniame pėde. Tą pėdą pagarbiai nešdavo į klojimą, kad polevikas išgyventų iki pavasario.

Kur

Rytų slavai; panašūs tikėjimai ir pas vakarų slavus

Įdomybė

Tikėjimas dvasia, paslėpta paskutiniame pėde, susijęs su rudens derliaus šventės (dożynki) papročiais. Daugelyje regionų paskutinį pėdą iškilmingai vežė namo ir saugojo iki kito sėjos meto.

Paveikslas yra meninė vizija, paremta archeologija ir aprašymais, o ne tikslus atvaizdas.

Žiūrėk GrzyboMapsvisas slavų katalogas su patikimumo antspaudais

Šaltiniai