
Perunas
Piorun (lenkų kalboje įprastas žodis „perkūnas“), Perkūnas (baltiškas atitikmuo)
Audros ir perkūno dievas, geriausiai paliudytas rytų slavų dievas. Kunigaikštis Vladimiras 980 m. pastatė jo medinę statulą ant kalvos Kijeve, o po krikšto 988 m. įsakė ją numesti į Dnieprą. Perunu prisiekdavo kunigaikščio kariauna. Vakarų slavų kronikose vardas nepasirodo, bet kalboje liko kaip žodis „perkūnas“.
Kiek patikimos šios žinios
Patvirtinta šaltiniuose
Iš kur apie tai žinome
Praėjusių metų pasaka: Rusios sutartys su Bizantija 907, 945 ir 971 m. (priesaika Perunu) bei 980 m. statula Kijeve su sidabro galva ir aukso ūsais. Prokopijus Cezarietis (VI a.) rašo apie vieną dievą, žaibo kūrėją, nenurodydamas vardo.
Kuo tikėta
Tikėta, kad Perunas daužo perkūnu ir saugo tvarką bei ištesėtas priesaikas. Sudarant sutartis kariai prieš jį dėdavo ginklus ir skydus. Po krikštijimo daug tikėjimų apie griaustinį perėjo šv. Elijui.
Kur
Rytų slavai (Rusia); kalbiniai pėdsakai pas visus slavus
Įdomybė
Prokopijus Cezarietis dar VI a. rašė, kad slavai pripažįsta vieną dievą, žaibo kūrėją, visko viešpatį, ir aukoja jam galvijus. Vardo jis nenurodė, tad tai, kad kalbama apie Perunas, tėra labai tikėtina išvada.
Paveikslas yra meninė vizija, paremta archeologija ir aprašymais, o ne tikslus atvaizdas.