Įženk į mišką
Vėlinės (Dziady), meninė vizija
DI iliustracija
Slavai · Šventės ir apeigos

Vėlinės (Dziady)

Rudens ir pavasario Dziady, Radunica (rusiškai), vėlinės

Liaudies tikėjimai

Protėvių sielų maitinimo ir minėjimo apeigos, atliekamos kelis kartus per metus, dažniausiai rudenį ir pavasarį. Geriausiai aprašytos Baltarusijoje ir Lietuvoje, kur šeima ruošdavo vakarienę ir kviesdavo mirusiuosius prie stalo. Mickevičius iš jų paėmė dramos temą, bet ją stipriai perkūrė.

Kiek patikimos šios žinios

Liaudies tikėjimai

Iš kur apie tai žinome

XIX a. baltarusių ir lietuvių etnografija; Adomas Mickevičius, „Dziady“ (Vėlinės) II dalis (1823).

Kuo tikėta

Sielos ateidavo į namus pasistiprinti, todėl dalis maisto būdavo paliekama jiems ir po vakarienės nebūdavo tvarkoma. Taip pat būdavo padedama vargšams, kurie melsdavosi už mirusiuosius.

Kur

Baltarusija, Lietuva, rytų Lenkija; panašios apeigos pas visus slavus

Įdomybė

Žodis „dziady“ reiškė ir protėvius, ir klajojančius elgetas, kurie už išmaldą melsdavosi už sielas.

Paveikslas yra meninė vizija, paremta archeologija ir aprašymais, o ne tikslus atvaizdas.

Žiūrėk GrzyboMapsvisas slavų katalogas su patikimumo antspaudais

Šaltiniai