
Vėlinės (Dziady)
Rudens ir pavasario Dziady, Radunica (rusiškai), vėlinės
Protėvių sielų maitinimo ir minėjimo apeigos, atliekamos kelis kartus per metus, dažniausiai rudenį ir pavasarį. Geriausiai aprašytos Baltarusijoje ir Lietuvoje, kur šeima ruošdavo vakarienę ir kviesdavo mirusiuosius prie stalo. Mickevičius iš jų paėmė dramos temą, bet ją stipriai perkūrė.
Kiek patikimos šios žinios
Liaudies tikėjimai
Iš kur apie tai žinome
XIX a. baltarusių ir lietuvių etnografija; Adomas Mickevičius, „Dziady“ (Vėlinės) II dalis (1823).
Kuo tikėta
Sielos ateidavo į namus pasistiprinti, todėl dalis maisto būdavo paliekama jiems ir po vakarienės nebūdavo tvarkoma. Taip pat būdavo padedama vargšams, kurie melsdavosi už mirusiuosius.
Kur
Baltarusija, Lietuva, rytų Lenkija; panašios apeigos pas visus slavus
Įdomybė
Žodis „dziady“ reiškė ir protėvius, ir klajojančius elgetas, kurie už išmaldą melsdavosi už sielas.
Paveikslas yra meninė vizija, paremta archeologija ir aprašymais, o ne tikslus atvaizdas.