Klosės vietos
Kłodzko tvirtovė, Ostrzyca Proboszowska, Cieplice, Ślęża, Wielisławka ir Grodziec pilis; visos buvo ieškotos.

Vroclavas ir Žemutinė Silezija, woj. Žemutinės Silezijos vaivadija
Vroclavo bankų ir gyventojų depozitai (auksas, brangenybės, vertybiniai popieriai), kuriuos buvo numatyta išvežti ir paslėpti nuo Breslau tvirtovės apgulties. Šaltiniai nurodo nuo 3 iki 28 tonų.
Legenda daugiausia remiasi Herberto Klosės parodymais, kuris tvirtino, kad 1944 m. parinko slėptuves. Lenkijos Liaudies Respublikos laikais jo ieškojo specialios grupės, o 1981–1986 m. Vidaus reikalų ministerijos (MSW) būriai kasinėjo, be kita ko, Lubiąžo abatijoje, kur rado puodą su daugiau nei 1300 sidabrinių monetų, bet ne auksą.
Pradėk nuo Lubiąžo abatijos ir Grodziec pilies Kaczawos papėdėje, kur ieškojo saugumo tarnyba. Svarbiausi pėdsakai slypi IPN bylose ir knygose apie Festung Breslau lobį.
Kłodzko tvirtovė, Ostrzyca Proboszowska, Cieplice, Ślęża, Wielisławka ir Grodziec pilis; visos buvo ieškotos.
Pagrindinis MSW paieškų tikslas 9-ajame dešimtmetyje.
Naujesnė teorija apie penkias slėptuves parkuose ir rūmuose, įskaitant Roztoką; dienoraščio autentiškumas nepatvirtintas.
Bankų depozitų evakuacija iš Vroclavo yra tikėtina, bet pagrindinis liudytojas Herbertas Klose daug kartų fantazavo, o jo nurodytos vietos buvo išieškotos be rezultato.