
Sokratas
apie 469–399 prieš mūsų erą · Atėnai
Atėnietis, vaikščiojęs basas po turgavietę ir klausinėjęs žmonių, ar jie tikrai žino tai, ką mano žiną.
Istorinė asmenybė.
Kas jis buvo
Sokratas buvo akmentašio ir pribuvėjos sūnus. Tarnavo kariuomenėje kaip sunkiaginklis pėstininkas ir garsėjo drąsa bei atsparumu šalčiui. Nesirūpino pinigais, visus metus vaikščiojo basas tuo pačiu apsiaustu ir dienas leido turgavietėje, kalbėdamasis su kiekvienu.
Jo metodas buvo paprastas ir erzinantis: jis klausinėjo. Kas yra teisingumas? Kas yra drąsa? Pašnekovas atsakydavo, o Sokratas tolesniais klausimais parodydavo, kad tas atsakymas nepasiteisina. Jaunuoliai jį dievino, o įtakingi piliečiai nekentė, nes jis juos išjuokdavo visų akyse.
Sulaukusį septyniasdešimties metų jį apkaltino bedievyste ir jaunimo gadinimu. Teismas nuteisė jį myriop. Jis galėjo pabėgti iš kalėjimo, bet atsisakė, nes nenorėjo laužyti įstatymo. Draugų apsuptyje išgėrė nuodų iš nuokrėslės. Pats nepaliko nė žodžio raštu. Pažįstame jį iš jo mokinio Platono dialogų ir Ksenofonto prisiminimų.
Ko mokė
Pažink pats save
Šis posakis buvo iškaltas Delfų šventykloje, o Sokratas padarė jį viso gyvenimo uždaviniu.
Žinau, kad nieko nežinau
Išmintis prasideda nuo prisipažinimo, kad nežinai. Tas, kas mano, jog žino viską, nieko daugiau nebesimokys.
Rūpestis siela
Svarbiausi yra ne pinigai, šlovė ar kūnas, o kad siela būtų kuo geresnė. Geriau patirti skriaudą, negu ją padaryti.
Vidinis balsas
Sokratas sakė, kad nuo vaikystės savyje girdi balsą, daimonioną, kuris jį įspėja, kai jis ketina padaryti ką nors bloga.
Jo žodžiai
„Gyvenimas be tyrinėjimo nevertas gyventi.”
Platonas, Sokrato apologija 38a
„Man atrodo, kad esu išmintingesnis bent tuo, jog ko nežinau, to ir nemanau žinąs.”
Platonas, Sokrato apologija 21d
„Kritonai, mes skolingi Asklepijui gaidį. Atiduokite jį ir nepamirškite.”
paskutiniai Sokrato žodžiai, Platonas, Faidonas 118a
Legendos ir pasakojimai
Delfų orakulas
Sokrato draugas Chairefontas paklausė Delfų orakulo, ar yra kas nors išmintingesnis už Sokratą. Žynė atsakė, kad niekas. Sokratas nustebo, nes žinojo, kad nieko nežino. Jis ėmė eiti pas politikus, poetus ir amatininkus, norėdamas rasti kažką išmintingesnio, ir atrado, kad jie visi mano žiną, o nežino. Suprato, kad būtent tai ir yra jo išmintis.
Ksantipė ir lietus
Sokrato žmona Ksantipė garsėjo karštu būdu. Anekdotas pasakoja, kad kartą po barnio ji užpylė jam ant galvos kibirą vandens. Sokratas esą ramiai tarė: žinojau, kad po griaustinio ateis lietus.
Tai legendos ir pasakojimai, o ne istoriniai liudijimai.
Kas buvo pridėta vėliau
Sokratas nesukūrė religijos, bet jo mirtis už įsitikinimus tapo pavyzdžiu daugeliui kartų. Platonas įdėjo jam į lūpas daug savų minčių, todėl šiandien sunku atskirti, ką pasakė Sokratas, o ką jo mokinys. Populiarus posakis „žinau, kad nieko nežinau“ yra santrumpa, kurios tokios formos pas Platoną nėra.
Įdomybė
Sokratas buvo žinomas dėl savo bjaurumo: turėjo riestą nosį, išvirtusias akis ir didelį pilvą. Jį lygindavo su satyru. Pats iš to juokdavosi.
Pranciškus Asyžietis
Hildegarda iš Bingeno
Meisteris Eckhartas
Teresė iš Avilos