
Upių auksas
Savaiminis auksas smulkių plokštelių ir grūdelių pavidalu upių smėlyje ir žvyre.
Viduramžiais jis buvo plaunamas iš Kačavos smėlio prie Zlotorijos. Šiandien randama tik smulkių plokštelių, bet tradicija gyva – auksaplovystės varžybose.
Kas tai
Savaiminis auksas (Au) smulkių plokštelių ir grūdelių pavidalu upių smėlyje ir žvyre.
Kaip atpažinti
- Labai sunkus: lieka plovimo prietaiso dugne, kai smėlis nuteka.
- Geltonas ir šešėlyje, ir saulėje, nespindi kaip veidrodėlis.
- Minkštas: adata jį įspaudžia, jis nesitrupina.
- Piritas ir žėrutis (mika) spindi auksiškai, bet piritas trapus, o žėrutis lengvas ir nuplaukia su vandeniu.
Kaip ir kur ieškoti
Plaunama dubenyse upės vingiuose ir už kliūčių vagoje, kur nusėda sunkus smėlis. Mėgėjiškas plovimas dubeniu – tai kas kita nei gavyba su įranga: darbas mašinomis upės vagoje reikalauja vandenų valdytojo (Wody Polskie) leidimų. Geologijos ir kasybos įstatymas (4 str.) nereglamentuoja mineralų, uolienų ir fosilijų egzempliorių gavimo kolekciniais, moksliniais ir didaktiniais tikslais, jei tai daroma be kasybos darbų. Gamtos rezervatuose ir nacionaliniuose parkuose mineralų ir fosilijų rinkti draudžiama (Gamtos apsaugos įstatymas, 15 str.). Svetimoje žemėje, miške ir karjere reikalingas savininko, girininkijos ar valdytojo sutikimas.
Žinomos vietos Lenkijoje
- Zlotorija, Kačavos slėnis (woj. Žemutinės Silezijos vaivadija): Aukso muziejus ir štolnė Aurelia; plovimas per demonstracijas ir varžybas.
- Zlotas Stokas (woj. Žemutinės Silezijos vaivadija): Buvusi aukso ir arseno kasykla, turistinis maršrutas.
Reikšmė ir legendos
Zlotorija miesto teises gavo 1211 m. ir savo pavadinimą sieja su aukso kasimu. Per Sudetus sklandė „valonų knygos“, priskiriamos klajojantiems ieškotojams iš Valonijos, su paslėptų lobių aprašymais; tai legenda, o ne geologiniai nurodymai.
Įdomybė
Aukso karštligė prie Kačavos upės baigėsi dar XIV amžiaus pirmoje pusėje.