
Serpentinitas
Metamorfinė uoliena, sudaryta iš serpentino grupės mineralų, susidariusi iš senosios vandenyno plutos.
Žali, dėmėti serpentinitai sudaro Šlenžos šlaitus ir Gogołów-Jordanów masyvą. Būtent juose susidarė nefritai, o Szklaruose – chrizoprazas.
Kas tai
Metamorfinė uoliena, sudaryta iš serpentino grupės mineralų (hidratuotų magnio silikatų), susidariusi iš senosios vandenyno plutos.
Kaip atpažinti
- Žalias iki juodai žalio, dėmėtas kaip gyvatės oda.
- Slidus, riebus liesti, peilis jį brėžia.
- Dažnai su baltų ar žalių chrizotilinio asbesto gyslelių (nešlifuok, nekvėpuok dulkių).
- Nefritas yra kietesnis ir tankesnis; zieleniecas yra grūdėtas.
Kaip ir kur ieškoti
Luitai šlaituose ir upeliuose po Šlenža, karjerų sąvartynai. Egzempliorius rink tik už draustinių ribų. Geologijos ir kasybos įstatymas (4 str.) netaikomas mineralų, uolienų ir fosilijų egzempliorių gavybai kolekciniais, moksliniais ir mokomaisiais tikslais, jei ji vykdoma be kasybos darbų. Gamtos rezervatuose ir nacionaliniuose parkuose mineralų ir fosilijų rinkimas draudžiamas (Gamtos apsaugos įstatymas, 15 str.). Svetimame sklype, miške ir karjere reikia savininko, girininkijos arba valdytojo sutikimo.
Žinomos vietos Lenkijoje
- Šlenžos masyvas (woj. Žemutinės Silezijos vaivadija): Šlenžos kraštovaizdžio parkas; viršūnėje ir draustiniuose nieko neimk.
- Nasławice (woj. Žemutinės Silezijos vaivadija): Veikiantis serpentinito karjeras, tik gavus leidimą.
Reikšmė ir legendos
Šlenža buvo šventas ikikrikščioniškų genčių kalnas; jos šlaituose stovi paslaptingos akmeninės skulptūros. Pavadinimas serpentinitas kilęs iš lotyniško serpens (gyvatė), nes uoliena primena gyvatės odą; anksčiau tikėta, kad ji saugo nuo gyvačių įkandimų. Tai tikėjimai.
Įdomybė
Serpentinitai yra senosios vandenyno plutos fragmentai, išstumti į sausumą.