
Bruknė pelkinė (spanguolė)
Vaccinium oxycoccos
Šliaužiantis pelkių puskrūmis su plonais ūgliais ir smulkiais lapais, lengvai praleidžiamas tarp kiminų. Rudenį duoda raudonas, rūgščias uogas. Jam reikia labai rūgščios ir drėgnos dirvos.
Kaip atpažinti
- Ūgliai ploni, šliaužiantys, iki 100 cm ilgio.
- Lapai žiemojantys, smulkūs, 8–10 mm, kiaušiniški, su atlenktu kraštu, apačioje melsvai balti.
- Žiedai rausvi, žiedlapiai atlenkti žemyn, ant ilgų kotelių, nuo birželio iki rugpjūčio.
- Vaisiai rutuliški, raudoni, iki 1 cm skersmens, rūgštūs.
Kur gyvena
Gana dažna visoje žemumoje iki Pakarpatės ir Sudetuose, rečiau Karpatuose. Aukštapelkės ir tarpinės pelkės, pelkių pušynai.
Vaisiai ir sėklos
Vaisiai valgomi, rūgštūs ir turtingi vitamino C; iš jų daroma uogienė, sultys ir kisielius. Daugelis durpynų yra rezervatai, kuriuose rinkti draudžiama.
Kokie grybai auga po juo
- spanguolių lapų dėmėtligė (raudonos dėmės ant lapų)
- Exobasidium oxycocci (spanguolių ūglių eksobazidija)
Anksčiau
Vaisiai uogienei, drebučiams, sultims ir kisieliui. Vaisių sultys vartojamos fitoterapijoje, be kita ko, šlapimo takų ligoms. Naudojama kosmetikoje.
Įdomybė
Tai saugomo drugio, pelkinio melsvio, šeimininkinis augalas. Lenkiškas pavadinimas neatitinka lotyniško, nes botanikai spanguolę priskyrė šilauogių (Vaccinium) genčiai.