
Paprastasis viržys
Calluna vulgaris
Žemas, visžalis puskrūmis, kuris vėlyvą vasarą nudažo pušynus ir viržynus rausvai alyviniais atspalviais. Visada auga rūgščiose, skurdžiose dirvose. Vertingas medingasis augalas.
Kaip atpažinti
- Aukštis paprastai iki 0,5 m, ūgliai ploni, gulsčiai.
- Lapai labai smulkūs, 2,5–3,5 mm, spygliški, priešiniai, tankiai išsidėstę ant šoninių ūglių.
- Žiedai smulkūs, varpeliški, rausvai alyviniai, rečiau balti, vienpusėse šepetėliuose, 15–25 cm ilgio.
- Žydi nuo liepos pabaigos iki rugsėjo pabaigos, gausiausiai nuo rugpjūčio.
Kur gyvena
Paplitęs beveik visoje Lenkijoje, rečiau, pavyzdžiui, Vyslos deltoje (Žuławy Wiślane) ir Pyžicos lygumoje. Pušynai, viržynai, durpynai.
Vaisiai ir sėklos
Vaisiai – smulkios dėžutės, nevalgomi. Iš žiedų bitės daro viržių medų, drebučių konsistencijos, aštraus saldžiai kartaus skonio.
Kokie grybai auga po juo
- spygliuotoji plikakojė (ant viržio ūglių)
- kraujuojantis šiurkštutis (ant viržio ūglių)
- pievinis kelmutis (gali pulti viržį)
- erikoidinės mikorizės grybai, daugiausia Hymenoscyphus ericae (be lietuviško pavadinimo)
Anksčiau
Medingasis augalas: iš hektaro viržyno bitės surenka 50–120 kg medaus. Žolė ir žiedai – vaistažolių žaliava. Auginamas kaip dekoratyvinis augalas, vainikams ir sausoms puokštėms.
Įdomybė
Dėl mikorizės su grybais viržys atlaiko dideles sunkiųjų metalų koncentracijas dirvožemyje. Europoje viržynai nyksta, o jų išsaugojimui padeda, be kita ko, viržinių avių ganymas.