
Juodoji tuopa
Populus nigra
Vietinė didžiųjų upių slėnių tuopa, vadinama ir juodąja tuopa. Auga labai greitai ir sudaro gluosnių ir tuopų paupio miškus prie Vyslos ir Odros. Tikrųjų laukinių juodųjų tuopų šiandien yra nedaug, nes jos kryžminasi su sodinamomis hibridinėmis tuopomis.
Kaip atpažinti
- Žievė tamsiai pilka, giliai tinkliškai įtrūkusi, ant kamieno dažnai dideli ūgliai.
- Lapai trikampiai iki rombiškų, ilgai užsmailėję, karpyti.
- Pavasarį raudoni vyriški žirginiai, birželį – balto sėklų pūko masės.
- Didelis, plačiai išsišakojęs medis storomis šakomis.
Kur gyvena
Didžiųjų upių slėniai: Vyslos, Odros, Bugo; dažnai sodinamas prie kelių.
Vaisiai ir sėklos
Sėklos su pūku nevalgomos. Pūkas nealerginis taip, kaip paprastai manoma; dažniau kalti tuo pačiu metu žydinčių žolių žiedadulkės.
Kokie grybai auga po juo
- kamieninė šiaudabudė (ant negyvos medienos)
- sieringoji tinklabudė (ant kamienų)
Anksčiau
Lengva mediena degtukams, fanerai ir celiuliozei. Tuopų pumpurai buvo naudojami senovės vaistažolininkystėje.
Garsiausias Lenkijoje
Marijos tuopa Ostromecke (Dąbrowa Chełmińska vls., Kujavijos-Pamario vaivadija), gamtos paminklas nuo 1991 m., apimtis apie 908 cm.
Įdomybė
Ostromečko Marijos tuopos kamieno apimtis apie 9 m – tai storiausia žinoma juodoji tuopa Lenkijoje.